Kaipgi nutiko, kad H. Clinton pralaimėjo rinkimus kandidatui, prieš tai linksniuotam dėl nesantaikos ir priešiškų reakcijų kurstymo. Būtent tokios savybės buvo minimos kalbant apie Donaldą Trumpą. Šis klausimas kol kas glumina rinkimų stebėtojus ir panašu, kad dar ilgai kamuos Demokratų partijos narius. Nuslūgus pirmajam šokui, galima bandyti patekti kokius nors daugmaž racionalius šios nesėkmės paaiškinimus.
Valdančiosios partijos paprastai neišsilaiko valdžioje ilgiau nei aštuonerius metus. George H. W. Busho išrinkimas po Ronaldo Reagano sudaro išimtį. Vis dėlto politika pastaruoju metu tampa vis labiau nenuspėjama ir jos prognozių švytuoklei neretai būdinga gana plati amplitudė.
D. Trumpo iškovotą visiems lūkesčiams prieštaraujančią pergalę galima pavadinti vienu iš 2016-ųjų metų JAV politikai būdingų reiškinių. Iš pradžių buvo kilę nemažai klausimų, ar jam pavyks laimėti per pirminius Respublikonų partijos rinkimus, o ir vėliau jis paprastai nebuvo vertinamas kaip rimtas kandidatas į prezidento postą. Kad ir kaip būtų, jis sugebėjo pasinaudoti maištingai nusiteikusios visuomenės nuotaikomis, kurias, tikriausiai, būtų galima palyginti su Didžiosios Britanijos piliečių nusiteikimu, nulėmusiu balsavimą už išstojimą iš Europos Sąjungos per „Brexit“ referendumą, arba Demokratų partijos apsisprendimu 22-ose JAV valstijose iškelti Bernie Sandersą. Reikia pasakyti, kad atsižvelgiant į visuomenės nusistatymą H. Clinton tikrai galėjo tikėtis pelnyti daugelio rinkėjų prielankumą – jei tik būtų bandžiusi.
Ekonomika
Per 1992-ųjų metų rinkimus Billo Clintono patarėjas Jamesas Carville‘as atkreipė dėmesį į ekonomikos svarbą. Tuo metu suformuluota nuostata turėjo padėti demokratams ir 2016-ųjų metų rinkimuose. Barackas Obama sugebėjo apsaugoti JAV nuo finansinės krizės ir paskatino darbo vietų kūrimo tendencijas.
Deja, daugelis JAV piliečių paprasčiausiai nesugebėjo įvertinti pozityvių vykdomos politikos aspektų. Rinkėjams kėlė nerimą jau kurį laiką nedidinamas darbo užmokestis ir vis ryškėjanti nelygybė. D. Trumpas sugebėjo įtikinti JAV gyventojus, kad dėl susiklosčiusios neperspektyvios situacijos kalti nepelningi prekybos sandoriai ir korupcija ekonominiame sektoriuje.
Per pirminius Demokratų partijos rinkimus B. Sandersas primygtinai siūlė laikytis šios strategijos. Deja, pagrįstų argumentų H. Clinton taip ir nerado. Jos nuomonės apie prekybą pasikeitimas geriausiu atveju skambėjo neįtikinamai, o blogiausiu – ciniškai. Beje, abejones dėl kandidatės reiškiamų minčių sustiprino ir vėliau paskelbti nutekinti el. laiškai.
Jokios alternatyvos nepasiūlė ir socialistinėmis bei profašistinėmis idėjomis žongliruojantis D. Trumpas. Visgi esminiu H. Clinton nugramzdinusiu trūkumu tapo jos nesugebėjimas aiškiai suformuluoti įtikinamai pažangųjį JAV kapitalizmą apginančių tezių.
Pasitikėjimas
Didžiulė problema, vertusi suabejoti daugeliu iš pažiūros įtikinamų pozicijų, buvo susvyravęs pasitikėjimas. Daugeliui JAV piliečių abejonių dėl H. Clinton nuoširdumo kalbant su pinigais susijusiomis temomis sukėlė faktai apie mokamas kandidatės kalbas „Goldman Sachs“ ir jos šeimos labdaros fondo ryšius su verslo pasauliu.
Federalinio tyrimų biuro pareigūnai demokratų iškeltos kandidatės veiksmus tyrė net likus porai dienų iki balsavimo. Vadinasi, dar tada egzistavo šiokia tokia galimybė, kad jai bus pateikti kaltinimai dėl duomenų saugumo įstatymų pažeidimo.
Nepaisant to, kad užsitęsusio FTB tyrimo rezultatai jokios nusikalstamos veikos neįrodė, visuomenės sąmonėje įsišaknijo nuostata, kad visa Clintonų šeima elgiasi taip, tarsi galiojantys įstatymai jiems neegzistuotų.
Neaiški pozicija
Pranašumo nepavyko pelnyti ir todėl, kad H. Clinton, galima sakyti, reklamavo pati save. Pagrindinis jos kampanijos šūkis skelbė, kad kandidatė tiesiog turi tinkamą kvalifikaciją eiti prezidento pareigas. Tai, žinoma, tiesa, ypač jei ją palyginsime su groteskiška jokios patirties neturinčio D. Trumpo asmenybe. Deja, skambios frazės liko neišgirstos.
H. Clinton kampanija išsiskyrė tuščiais šūkiais. B. Obamos diegiama vilties ir tikėjimo pokyčiais idėja tikriausiai galėjo pasiteisinti tik kaip vilties, bet ne pokyčių garantas. O H. Clinton kartojama frazė apie stiprybę žengiant išvien šiokios tokios svarbos įgavo tik kaip atsakas į D. Trumpo kurstomą nesantaiką. Daugeliui Demokratų partijos narių kampanijos šūkiai atrodė teisingi, tačiau kova visgi vyko D. Trumpo diktuojamomis sąlygomis.
Nepasitvirtinusios apklausų prognozės
Būtina pasakyti, kad toli gražu ne paskutinė vieta nesėkmę lėmusių veiksnių sąraše tenka ir viešosios nuomonės apklausų rengėjams, skelbusiems, kad H. Clinton stabiliai išlaiko pirmaujančią poziciją, turėdama trijų arba keturių taškų persvarą. Pavyzdžiui, Nate‘o Silverio vedamoje 538 svetainėje, kad ir buvo atkreiptas dėmesys į galimą rinkėjų kai kuriose valstijose keliamą riziką, vis dėlto tikimybė, kad D. Trumpas galėtų iškovoti pergalę, buvo prilyginta mažiau nei trisdešimčiai procentų.
Nepasitvirtinusios prognozės rodo nuomonių apklausų organizavimo spragas. Statistikos rinkimas nebenaudojant fiksuoto ar net mobiliojo ryšio telefonų lėmė rinkimų rezultatų neatitinkančias prognozes. Reikia pasakyti, kad tai pasaulinė pastarojo meto tendencija.
JAV prognozių teikėjai buvo ypač klaidinami dėl demografiniu požiūriu įvairios 2016-ųjų metų rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų sudėties. D. Trumpo populistinės idėjos ekonominiais klausimais vis dėlto davė vaisių ir jokiai partijai savęs nepriskiriančių nepriklausomų balsuotojų grupė ėmė didėti. Be to, analitikai ir toliau laikėsi nuomonės, kad užregistruotų Demokratų partijos narių balsai neabejotinai bus atiduoti už H. Clinton.
20216-ųjų metų rinkimai įrodė, kad situacija keičiasi ir statistinis JAV rinkimų žemėlapis niekada nebus toks, kaip anksčiau.