Šią informaciją paskelbė „Telegram“ kanalas „NEXTA“.
Viename iš provalstybinių mitingų dalyvavęs vyras papasakojo apie Lukašenkos rėmimą, praneša unian.net. Jis pasisakė prieš „apsimetėlius ir užsienio šalių kišimąsi“.
Kaip išsiaiškino „Telegram“ kanalas, protestuotojas yra Maskvos gyventojas Antonas Tarasovas, Rusijos Federacijos komunistų partijos narys, net bandęs balotiruotis į Valstybės Dūmą.
„Taigi, jis faktiškai ir yra vienas iš tų apsimetėlių, į svetimos šalies reikalus besikišančių užsieniečių, prieš kuriuos pats protestavo“, – savo tviterio paskyroje pakomentavo Aleksejus Novoselovas.
Aliaksandras Lukašenka tvirtina, kad jų vietas jau užėmė žiniasklaidos darbuotojai iš Rusijos. „Aš netgi paprašiau, kad atsiųstų man reporterių, galinčių nušviesti prezidento veiklą ir parodyti gero darbo pavyzdį. Aš tuos žmones pažįstu“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Po rugpjūčio 9 dieną vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kurių rezultatai buvo suklastoti, šalies valstybinių televizijų retorika pasikeitė kardinaliai. Dabar iš ekranų girdimi tokie žodžiai kaip „Maidanas“, „Baltarusijos padalijimas“, netgi kalbama apie rusų kalbos draudimą bei bandoma įbauginti neramumų Ukrainoje scenarijumi, rašo currenttime.tv.
Baltarusijos valstybiniame televizijos kanale ONT kuriamos pokalbių laidos dabar atitinka rusiškus šablonus. Kanale pasirodo Nikolajus Azarovas, buvęs Ukrainos premjeras Viktoro Janukovyčiaus prezidentavimo laikais: jis 2014 metas iš Ukrainos pabėgo ir dabar gyvena Rusijoje.
„Dabar, sprendžiant iš to, kas vyksta, galiu pasakyti, kad man visa tai primena pasirengimą pirmajam Maidanui. Kaip per kalkę, kaip laikantis instrukcijų: visiškai aišku, kad Vakarų specialiosios tarnybos ilgą laiką ruošėsi Baltarusijos prezidento rinkimams“, – teigia jis.
Žodžiu „Maidanas“ Rusijos valstybiniai televizijos kanalai rusus gąsdina jau seniai. O štai iš Baltarusijos televizijos ekranų jis pradėjo skambėti tik po rugpjūčio 9-osios rinkimų: paaiškėjus balsų klastojimo mastui, o tada šalyje prasidėjus masiniams protestams reikalaujant surengti naujus, sąžiningus rinkimus.
Baltarusijos valdžia bando protestus pateikti kaip Vakarų specialiųjų tarnybų užmačias, o ne kaip natūraliai šalies viduje kilusį žmonių pasipiktinimą. Ir todėl iš ekranų daug kalbama apie „ranką iš Vakarų“ ir tai, kad tikrasis protestų tikslas yra „Baltarusijos suskaldymas“ bei noras nuo šalies atkirsti Gardino sritį.
Baltarusijoje po ginčytinų prezidento rinkimų nerimsta masiniai protestai. Saugumo pajėgos naudoja brutalias priemones prieš demonstrantus.
Antradienį Europos Sąjunga (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, pareiškė, kad blokas nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams J. Borrellis Europos Parlamentui sakė, kad rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykę rinkimai buvo suklastoti.
„Situacija mums aiški. Rugpjūčio 9 d. rinkimus laikome nesąžiningais“, – teigė J. Borrellis.
„Nepripažįstame jo teisėtu Baltarusijos prezidentu“, – pabrėžė jis.
ES anksčiau teigė, kad nepripažįsta A. Lukašenkos perrinkimo teisėtu ir ruošia sankcijas asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir smurtinį protestų malšinimą. Tačiau ES sankcijas Baltarusijai blokuoja Kipras, kuris reikalauja pirmiausia imtis priemonių prieš Turkiją dėl jos vykdomos gamtinių dujų telkinių žvalgybos Viduržemio jūros rytuose.
J. Borrellis pažymėjo, kad ant kortos pastatytas ES patikimumas, ir paragino valstybes nares patvirtinti sankcijas prieš viršūnių susitikimą Briuselyje, vyksiantį kitos savaitės pabaigoje.