„Kiek anksčiau Los Andžele jis įkūrė korporaciją brangiems namams įsigyti. Ten įsikūrė ir jo dukra bei sūnus. 57 metų M. Lesinas reguliariai vyko į Jungtines Valstijas su savo naująja žmona, su kuria rugsėjį susilaukė dukters“, – rašoma straipsnyje.

Tačiau lapkričio 5 d. M. Lesinas buvo rastas negyvas viešbučio kambaryje Vašingtone. „Į šį miestą jis buvo pakviestas pietų, kurie buvo surengti rinkti lėšų fondui „Woodrow Wilson International Center for Scholars“. Pietūs įvyko dviem dienomis anksčiau viešbutyje „Ritz-Carlton“ Veste Endo rajone“, – rašo laikraštis.

„Tačiau šiame renginyje M. Lesinas taip ir nepasirodė“, – tęsia korespondentas. Neatsakė jis į jį kvietusio Piotro Aveno skambučius ir vieną trumpąją žinutę.

Vyriausiasis Vašingtono teismo medicinos ekspertas M. Lesino mirties priežastį įvardino tik po daugiau nei keturių mėnesių nuo jo mirties. „Tai buvo ne širdies smūgis, kaip iš pradžių buvo skelbta Rusijos žiniasklaidoje, o „buku daiktu padarytos traumos“. Tačiau skrodimo metu taip ir nepavyko nustatyti, kaip būtent mirė M. Lesinas“, – rašo S. L. Myersas.

Tokios išvados tik dar labiau sustiprino versiją, jog M. Lesiną nužudė kažkoks jo priešas. Be to, pasirodė ir dar keistesnių teorijų apie tai, ką jis veikė Vašingtone.

„V. Putino valdomoje Rusijoje tokie spėjimai, kad ir neįrodyti, nėra be pagrindo“, – pažymi straipsnio autorius. Juk pačio M. Lesino žlugimas Rusijoje bus labai greitas ir netikėtas.

2014 metų liepą Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas „paskelbė dokumentus, jog M. Lesinas Los Andžele ir jo apylinkėse įsigijo kelis prabangius namus“.

„Trejais metais anksčiau M. Lesinas Kalifornijoje įregistravo bendrovę „Dastel“ būtent nekilnojamajam turtui įsigyti. Remiantis raštiškais parodymais (tuos parodymus davė vienintelis vadovaujantis kompanijos darbuotojas Ilja Cipis), kurie buvo duoti teismo proceso, kuriame dalyvavo M. Lesino sūnus, metu, „keli M. Lesino šeimos nariai gyveno tuose namuose, kuriuos įsigijo kompanija“, – rašoma „The New York Times“ straipsnyje. – Dar viena kompanija – „HFC Management“ – buvo užregistruoja M. Lesino dukters Jekaterinos vardu. O dar viena bendrovė, pavadinta „Dastel Holdings“, buvo įkurta 2013 metais. Šios trys kompanijos Beverli Hilse įsigijo du namus už atitinkamai 13,8 mln. ir 5,6 mln. JAV dolerių. O dar vienas namas už 9 mln. JAV dolerių buvo nupirktas Brentvude.“

M. Lesino sūnus Antonas (pakeitęs savo pavardę į suanglintą variantą „Lessine“) kartu su savo partneriu Sasha Shapiro įkūrė filmų finansavimo kompaniją „Media Content Capital“. „O 2012 metais jie už 25 mln. JAV dolerių įsigijo kontrolinį 2002 metas Billo Blocko įkurtos kino prodiusavimo ir platinimo kompanijos „QED International“ akcijų paketą“, – rašoma straipsnyje.

Po to, kai JAV ir Europos Sąjungos įvedė sankcijas Rusijai, V. Putinas paragino verslininkus išsaugoti kapitalą Rusijoje ir jį sugrąžinti, primena straipsnio autorius.

Žurnalistas ir opozicionierius Vladimira Kara-Murza sako, kad perdavė dokumentus apie M. Lesino nekilnojamąjį turtą Amerikos kongresmenams.

Senatorius Rogeris Wickeris viešai paragino JAV teisingumo departamentą atlikti tyrimą, o taip pat iškėlė klausimą dėl M. Lesino ryšių su į sankcijų sąrašą įtrauktu Jurijumi Kovalčiuku.

„Praėjus keturiems mėnesiams generalinio prokuroro pavaduotojas Peteris J. Kadzikas atsakė, kad byla perduota Teisingumo departamento Baudžiamųjų bylų skyriui ir FTB. Vėliau nieko neįvyko. Vienas teisėsaugos pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, nes kalba eina apie vidines diskusijas, sakė, kad bylos perdavimas buvo formalus. Tai leidžia spėti, kad jokio tyrimo ir nebuvo atlikta“, – rašoma straipsnyje.

Kaip ten bebūtų, 2014 metų gruodžio 14 d. A. Navalnas paskelbė JAV teisingumo departamento atsakymą senatoriui R. Wickeriui šaipydamasis, jog M. Lesinas buvo pavadintas „Kalifornijos nekilnojamojo turto patriotu“.

„Po kelių dienų M. Lesinas pasitraukė iš kompanijos „Gazprom Media“ „dėl asmeninių priežasčių“, – pažymi S. L. Myersas.

„M. Lesino nemalonumai kompanijoje „Gazprom Media“ pasivijo jį ir Jungtinėse Valstijose, kur vyko teisminis procesas, susijęs su jo sūnaus kompanija“, – rašo amerikiečių žurnalistas.

„2014 metais B. Bockas susitarė dėl savo pasitraukimo iš „QED International“ visą kompaniją palikdamas Antonui Lesinui ir S. Shapiro. Praėjusių metų balandį jie padavė į teismą B. Blocką apkaltindami jį dėl neteisėto prekės ženklo naudojimo ir nesąžiningos konkurencijos. Jie teigė, kad B. Blockas kenkia kompanijos veiklai siekdamas numušti jų kainas.

Savo ruožtu B. Blocko advokatas pareiškė, kad M. Lesinas buvo vienas iš pagrindinių asmenų kompanijoje, ir pridūrė, kad ieškinys buvo pateiktas todėl, kad bendrovė susidūrė su lėšų stygiumi M. Lesinui pasitraukus iš „Gazprom Media“, o taip pat pasirodžius pranešimams apie JAV teisingumo departamento atliekamą tyrimą.

Vėliau šioje byloje buvo pasiektas taikos susitarimas (jo sąlygos neskelbiamos). Tą pačią dieną buvo aptiktas ir M. Lesino kūnas“, – rašoma straipsnyje.

„Vašingtono policija ir toliau mano, kad M. Lesinas mirė dėl natūralių priežasčių, nors tyrimą atlieka baudžiamųjų bylų skyrius“, – pastebi S. L. Myersas. FTB ir Teisingumo departamento atstovai pranešė, kad šios žinybos tyrime nedalyvauja.

Straipsnyje taip pat pažymima, kad M. Lesino mirties atveju teismo medicinos ekspertizė užtruko, nes buvo atliekami išsamūs toksikologiniai tyrimai siekiant išaiškinti, kad jis nebuvo nunuodytas.
Pats M. Lesino buvimas Amerikoje Rusijos opozicijos kuluaruose paskatino kelias sąmokslo teorijas. Remiantis pirmąja, M. Lesinui tiesiog užčiaupė burną, kad šis nebendradarbiautų su JAV federaline valdžia, tiriančia korupciją.

Antroji teorija teigia, kad M. Lesinas visai nemirė, o dalyvauja liudininkų apsaugos programoje.

„Amerikiečiams valdininkams ši teorija atrodo juokinga. Muitinės atstovas pareiškė, kad paskutinė žyma apie jo išvykimą gruodį buvo grynai formalus įrašas, skirtas užbaigti jo judėjimo registraciją, o ne kaip įrodymas, kad jis išvyko iš JAV, kaip plačiai buvo skelbiama Rusijoje“, – konstatuoja S. L. Myersas.