Prezidento Ibrahimo Boubacaro Keitos kanceliarija pranešė, kad priėmė premjero atsistatydinimą.
S. B. Maiga nusprendė trauktis iš pareigų, kai parlamente trečiadienį buvo pareikštas nepasitikėjimas jo vyriausybe dėl nesugebėjimo susidoroti su smurto banga Malio centrinėje dalyje, praėjusį mėnesį nusinešusia 160 gyvybių.
„Premjeras bus paskirtas labai greitai, o po konsultacijų su visomis politinėmis jėgomis bus paskirta ir nauja vyriausybė“, – sakoma prezidento atstovų pranešime.
Antradienį per televiziją I. B. Keita sakė „išgirdęs pyktį“ dėl besitęsiančio smurto, bet konkrečiai apie premjerą jis neužsiminė.
Nepasitenkinimas vyriausybe kilo dėl jos nesugebėjimo susidoroti su smurto banga, krečiančia neramų Mopčių regioną, ypač po kovo 23-osios žudynių netoli sienos su Burkina Fasu esančiame Ogosagu kaime.
Dėl 160 gyvybių pareikalavusio išpuolio fulbių kaime buvo kaltinami dogonų medžiotojai, po atakos sakė Bankaso rajono, kuriame yra įsikūręs kaimas, gubernatorius Boubacaras Kane.
Šiame rajone tarp bendruomenių pastaruoju metu dažnai kyla smurto protrūkių.
Žudynės įvyko tuo metu, kai Sachelio regione lankėsi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos delegacija, vertinusi džihadistų keliamą grėsmę šioje zonoje.
Ginčai dėl žemės
Nors, kaip skelbiama, konfliktai čia kyla esą dėl to, kad dogonų žemėje yra ganomi gyvuliai, taip pat dėl prieigos prie žemės ir vandens, šioje teritorijoje juntama ir džihadistų įtaka.
Per pastaruosius ketverius metus džihadistų kovotojai centrinėje Malio dalyje ėmė kelti vis didesnę grėsmę.
Radikalaus islamo pamokslininko Amadou Koufa vadovaujama grupė daugiausia naujų narių verbuoja iš musulmoniškos fulbių bendruomenės. Dėl to pastaruoju metu vyksta vis daugiau susirėmimų tarp keliaujančių fulbių gyvulių augintojų ir etninių dogonų.
JT duomenys rodo, jog praėjusiais metais per smurto protrūkius žuvo 500 civilių.
Sausį dogonų medžiotojai buvo apkaltinti dėl 37 žmonių žūties kitame fulbių kaime tame pačiame regione.
Fulbiai jau kurį laiką prašo valdžios užtikrinti didesnę apsaugą. Tačiau centrinė vyriausybė neigia kaltinimus, kad ji ignoruoja ar net skatina dogonų išpuolius prieš fulbius.
Demokratijos ir stabilumo židiniu Afrikoje kažkada laikytame Malyje pastaraisiais metais buvo įvykdytas perversmas, kilo pilietinis karas ir vis vykdomi teroro aktai.
2012 metų pradžioje su „Al-Qaeda“ siejami ekstremistai buvo perėmę šalies šiaurėje esančios dykuminės teritorijos kontrolę, tačiau per prancūzų vadovautą karinę operaciją, kuri buvo pradėta vykdyti 2013 metų sausį, iš jos iš esmės buvo išstumti.
2015 metų birželį Malio vyriausybė pasirašė taikos susitarimą su kai kuriomis ginkluotomis grupėmis, tačiau džihadistai išlieka aktyvūs, o didelė šalies teritorija išlieka zona, kur negalioja jokie įstatymai.
Nepaisant šalyje dislokuotų JT taikdarių, didelio prancūzų karių kontingento bei penkių šalių sukurtų karinių pajėgų, džihadistų keliamas smurtas čia neslopsta.