COVID-19 atmaina turi beveik dvi dešimtis mutacijų, kurios gali paveikti koronaviruso baltymus, šeštadienį pranešė Patrickas Vallance‘as, Jungtinės Karalystės vyriausiasis patarėjas moksliniais klausimais. Ji sparčiai tampa dominuojančia atmaina sostinėje ir pietrytinėje šalies dalyje, sakė jis.
Mokslininkai nustatė genomo mutacijų, „kurios, kiek žinoma, susijusios su tuo, kaip virusas prisijungia prie ląstelių ir į jas patenka“, per spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir premjeras Borisas Johnsonas, kalbėjo P. Vallance‘as. Šie pokyčiai „kelia susirūpinimą dėl viruso poveikio“.
B. Johnsonas sakė, jog nėra įrodymų, leidžiančių manyti, kad naujoji atmaina sukelia didesnį mirtingumą ar sunkesnę ligos eigą nei ankstesnės atmainos, kaip ir nėra pagrindo manyti, kad ji daro įtaką vakcinoms nuo COVID-19, nors duomenys vis dar nagrinėjami ir tikrinami.
Vis dėlto panašu, kad ji yra 70 proc. labiau užkrečiama ir gali padidinti R vertę, vieno žmogaus infekuotų žmonių skaičių, 0,4 punkto, sakė B. Johnsonas.
Plitimo ribojimas
Virusai paprastai yra genetiškai nestabilūs, ir jų nuolatinės mutacijos suteikia jiems galimybę infekuoti naujus organizmus, kaip kad nutiko pernai, kai koronavirusas veikiausiai peršoko nuo gyvūnų žmonėms. Mokslininkai išsakė susirūpinimą, esą spartėjantis patogeno, jau infekavusio per 75 mln. žmonių visame pasaulyje, plitimas gali leisti jam pakisti į labiau mirtiną formą.
„Privalome sumažinti plitimą, kad užkirstume kelią hospitalizacijoms ir mirtims, – tviteryje rašė Jeremy Farraras, infekcinių ligų specialistas ir „Wellcome“, JK mokslinių tyrimų fondo, direktorius. – Ir tam, kad sumažintume galimybę virusui vystytis ir plisti nekontroliuojamam.“
Virusų pokyčiai gali įvykius pakreipti dviem skirtingomis kryptimis – jie gali apriboti plitimą ir virulentiškumą, bet gali pasukti dinamiką ir daug pavojingesne kryptimi, rašė jis.
Kol kas dar nežinoma, ar jis tampa pavojingesnis, pridūrė jis. Nors daugelis pandemijos aspektų yra nuspėjami nuo metų pradžios, „mes žengiame į mažiau nuspėjamą fazę“.
B. Johnsonas šeštadienį paskelbė apie naują suvaržymų raundą, po to, kai Jungtinė Karalystė pranešė apie 27 052 naujus atvejus, kurių bendras skaičius dabar jau siekia daugiau nei du milijonus. Spalio 31 dieną atvejų skaičius šalyje pasiekė milijoną.
Premjeras įvedė karantiną Londone ir nemažoje pietryčių Anglijos dalyje. Jis atšaukė planus sušvelninti pandemijos ribojimus penkioms dienoms per šventes ir uždraudė susitikti skirtingoms šeimoms Londone ir šalies pietryčiuose, likusioje Anglijos dalyje suvaržydamas bendravimą tik iki Kalėdų.
Virtinė šalių paskelbė skrydžių iš JK draudimus dėl naujosios COVID-19 atmainos.
Audinių fermos
SARS-CoV-2 paprastai mutuoja lėčiau nei kai kurie kiti virusai, nes jis turi automatiškai koreguojantį mechanizmą, kuris palaiko jo genetinę seką gana stabilią. Bet yra aptikta kitų koronaviruso atmainų, įskaitant ir atmainas virusui imlių audinių populiacijoje, kurios gali būti labai užkrečiamos ir apie kurias pranešta Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO).
Milijonai fermose auginamų audinių buvo numarinta, nors lapkričio 20 dieną PSO paskelbė, kad didžiausią nerimą kelianti atmaina, susijusi su gyvūnais, nebecirkuliuoja tarp žmonių.
Viruso mutacijos kartais verčia susirūpinti. Beveik prieš dvidešimt metų mokslininkai atidžiai stebėjo mirtinos paukščių gripo atmainos, pražudžiusios milijonus paukščių visame pasaulyje, mutacijas, ši atmaina pasirodė labai pavojinga ir nedidelei daliai ja užsikrėtusių žmonių. Paukščių gripo virusas galiausiai išnyko, taip ir nepasiekęs lengvo plitimo nuo žmogaus žmogui stadijos.
Koronavirusas jau dabar labai užkrečiamas. Nesilaikant viruso kontrolės priemonių, kiekvienas infekuotas žmogus dažnai užkrečia kitus. Viruso dalelės, prisitvirtinusios prie žmogaus kvėpavimo takų sekretų lašelių arba aerozolio dalelių, gali lengvai plisti.
Labai užkrečiamas
Tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, mėsos perdirbimo gamyklose, virusas, kiek žinoma, išplito tarp darbuotojų, esančių vienas nuo kito per šešis metrus. Dar vienas pavojus – tai viruso plitimas nuo besimptomių žmonių, kurie gali nė nežinoti, kad yra užsikrėtę.
Jeigu mutacijų dėka virusas taptų dar labiau mirtinas, toks scenarijus sukeltų dar didesnį nerimą. Iki šiol nuo viruso visame pasaulyje mirė per 1,6 mln. žmonių, o vyresnio amžiaus ir turintys gretutinių ligų asmenys turi didesnę riziką susirgti sunkesne ligos forma ar mirti.
Vis dėlto nerimaujama ir dar dėl vienos priežasties: mutavęs virusas gali būti atsparesnis imuninės sistemos atsakui į virusą ir paversti esamas vakcinas nuo koronaviruso bevertėmis.
„Yra teorinių priežasčių įtarti, kad kai kurie pokyčiai gali pakeisti tam tikrą imuninės sistemos atsaką, bet kol kas nėra šią prielaidą patvirtinančių aspektų“, – sakė P. Valance‘as.
