NATO vadovui Jensui Stoltenbergui paskelbus, kad Rytų Europos šalyse rotacijos būdu bus dislokuojamos tarptautinės NATO pajėgos, sulaikysiančios Rusiją nuo agresijos, pasipiktinimo tonas Rusijoje labai skyrėsi, bet pagrindinėse televizijose, radijuje ir spaudoje priešiškumas iš esmės buvo vienodas, rašo rferl.org.

Kremlių remiantis žinių ir komentarų tinklalapis „Vzgliad“ tokius planus pavadino statybiniais NATO blokais „desanto išsilaipinimo placdarmui“ prie Rusijos slenksčio. Tai, pasak tinklalapio, suardys Europos saugumo pamatus.

Būtent NATO rotacijas ir reguliarias pratybas, o ne nuolatinę bazę „Vzgliad“ pavadino „niekšišku“ būdu apeiti 1997 metų NATO ir Rusijos steigiamojo akto pažadą, kad aljansas ginsis be „papildomo kovinių pajėgų nuolatinio dislokavimo“ arti Rusijos sienų „dabartinės ir artimiausios ateities saugumo aplinkos sąlygomis“.

„Bandymo „apeiti“, o ne suplėšyti patį (Steigiamąjį aktą), taktikos laikomasi veikiausiai dėl spaudimo iš virtinės Vakarų Europos šalių, pirmiausia Vokietijos, nenorinčių be reikalo provokuoti Rusijos atsako“, - rašė „Vzgliad“.

Televizijoje, radijuje ir socialiuose tinkluose tonas buvo kandesnis.

Valstybinė televizija NATO patikinimus, kad ji nekelia grėsmės Rusijai, apsuko kita puse ir bet kokias kalbas apie Rusijos agresiją pavadino „mitu“.

„NATO generalinis sekretorius neskuba gerinti santykių, – vasario 10 dieną netrukus po J. Stoltenbergo kalbos išgirdo vakarinės naujienų laidos „Vesti“ žiūrovai. – Priešingai, gąsdindamas pasaulį mitu apie Rusijos agresiją, jis ketina didinti karines pajėgas Rytų Europoje“.

Dėl karių, kurie dalyvaus NATO pratybose, skaičiaus bus apsispręsta per aljanso viršūnių suvažiavimą Varšuvoje birželio mėnesį. Tokie planai gali nuraminti rytines NATO šalis, kurioms nerimą sukėlė Rusijos veiksmai 2014 metais aneksuojant Krymą ir paremiant separatistus per karą Ukrainos rytuose, kur žuvo daugiau kaip 9 tūkst. žmonių. Nepaisant gausių įrodymų, Rusija neigia siuntusi savo reguliariosios kariuomenės karius į Ukrainos rytus.

Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas idėją, kad NATO skleidžia Rusijos agresijos mitą, išplatino socialiniuose tinkluose.

„NATO generalinis sekretorius sako, kad aljansas nekovos su („Islamo valstybe“). Suprantama. Tai ne NATO vaidmuo. Jos pagrindinė užduotis yra konfrontacija su Rusija keliant sąmyšį dėl Rusijos grėsmės“, - rašė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Briuselis išgalvojo Rusijos grėsmę, kad pats pasijustų geriau, kai nesugebėjo pasipriešinti islamistų kovotojams Europoje.

„Pažiūrėkite, pavyzdžiui, į teroristų atakas Paryžiuje. Ar NATO griebėsi granatų, kad apgintų žmones nuo teroristų? Ne, žinoma, ne, nes ji nesugeba to padaryti“, - pareiškė M. Zacharova savo komentaruose, kuriuos vasario 10 dieną paskelbė laikraštis „Moskovskij Komsomolec“.

Tokie laikraščiai kaip populiarus bulvarinis leidinys „Komsomolskaja praveda“ citavo Ruslaną Balbeką, prorusiškos Krymo vyriausybės narį, kuris teigė, kad NATO pajėgų dislokavimo planai yra akivaizdus psichologinis Rusijos išbandymas.

„NATO nusimetė savo avinėlio kailį ir ketina žvanginti ginklais. Tačiau dar niekam nepavyko Rusijos išgąsdinti ir niekam nepavyks“, - pareiškė jis.

Prokremliško žurnalo „National Defence“ vyriausiasis redaktorius Igoris Koročenka per radiją apkaltino NATO ruošiantis karui su Rusija.

Radijo „Vesti“ klausytojams jis teigė, kad NATO „kuria realius planus imtis karinių veiksmų prieš Rusiją Europos karinės veiklos teatre“.

„XXI amžiaus kontekste, globalaus pasaulio kontekste, tai atrodo neįsivaizduojama. Tačiau, deja, tai yra realybė. Ir mes turime atsižvelgti į šias realijas“, - sakė I. Koročenka.

Jis atvirai pareiškė, kaip turėtų elgtis Kremlius.

„Turime suprasti, kad vienintelė garantija, jog JAV ir NATO planai netaps realybe, yra ginkluotųjų pajėgų pasirengimo stiprinimas, karinės pramonės komplekso stiprinimas ir, žinoma, mūsų strateginių branduolinių pajėgų plėtra. Tai garantija nuo plataus masto agresijos prieš mūsų šalį“, - teigė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2025)