Dabartinis premjeras, 47 metų Larsas Loekke Rasmussenas, siekia, kad jo centro dešiniųjų mažumos koalicinė vyriausybė būtų perrinkta jau ketvirtai kadencijai iš eilės, tačiau prieš rinkimus darytos apklausos nuolat rodydavo, kad rinkėjų nuotaikos nėra jam palankios.

Jeigu L.L.Rasmusseno Liberalų partijos ir Konservatorių partijos vyriausybė pralaimės, baigsis ir didelė populistų - antiimigracinės Danų liaudies partijos (DLP) daryta įtaka.

10 metų DLP mainais į paramą parlamente spaudė centro dešiniųjų koaliciją priimti vienus griežčiausių imigracijos ir integracijos taisyklių Europoje.

Socialdemokratų lyderė, 44 metų Helle Thorning-Schmidt, kuri, regis, taps pirmąja Danijos premjere moterimi, ne kartą tvirtino, kad būtina atsisakyti DLP nuspalvintos praeities.

"Iš esmės šiuose rinkimuose kalbama apie pokyčius", - šią savaitę sakė ji.

H.Thorning-Schmidt tvirtino, kad dabartinė vyriausybė yra "įstrigusi politinio paralyžiaus (padėtyje dėl) Danų liaudies partijos monopolijos sprendimų priėmimo prasme".

Daugybė apklausų, kurių rezultatai buvo paskelbti trečiadienį, rodė, kad kairiosios pakraipos opozicija, kurią sudaro socialdemokratai, socialliberalai, Socialistų liaudies partija ir raudonieji žalieji, populiarumu aiškiai lenkia vyriausybę ir jos rėmėjus parlamente DLP, krikščionis demokratus ir Liberalų aljansą.

Nors įvairios apklausos rodė ne visai vienodą atotrūkį tarp šių blokų, nė viena apklausa neparodė, kad dabartinė vyriausybė būtų priekyje. Tokia padėtis buvo nuo pat praėjusio mėnesio pabaigos, kai L.L.Rasmussenas sušaukė rinkimus.

Apklausos rodo, kad centro kairieji gaus 91-94 vietas Danijos 179 vietų parlamente ir kad centro dešinieji turės tenkintis 81-84 deputatais. Danijos autonominės teritorijos Grenlandija ir Farerų salos parlamente turi po dvi vietas.

Per ankstesnius rinkimus 2005 ir 2007 metais Danijos ekonomika klestėjo ir nelabai kam rimtai rūpėjo. Tačiau šį kartą pagrindinė kampanijos tema buvo tai, kaip ištraukti šalį iš nuosmukio, kurį išprovokavo pasaulinė finansų krizė.

Centro dešinieji siūlo griežtas priemones, tarp jų - ankstyvos pensijos sistemos panaikinimą. L.L.Rasmussenas tvirtino, kad tokių priemonių reikia siekiant užtikrinti gerą finansinę padėtį, kuri, savo ruožtu, užtikrins dosnios gerovės valstybės ateitį.

"Krečiant pasaulinei krizei danai susiduria su aiškiu pasirinkimu: nekontroliuojama skola arba ilgalaikė gerovė", - trečiadienį sakė jis.

Tuo tarpu centro kairieji sako, kad šalis turėtų išbristi iš krizės leisdama pinigus. Ši stovykla atmeta teiginius, kad tai nuves prie pernelyg didelio skolinimosi, nes numato tokias priemones kaip mokesčių turtingiesiems padidinimą ir iniciatyvą papildomai dirbti po vieną valandą per savaitę.

Ekonomikos augimui sudarant maždaug vieną procentą, Danija šiemet vos išvengė recesijos.

Tačiau neseniai vyriausybė prognozavo, kad kitais metais deficitas išsipūs iki beveik 85 mlrd. kronų (11,4 mlrd. eurų): tai sudarytų 4,6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Ketvirtadienį balsuoti gali maždaug 4 mln. Danijos gyventojų, kurių iš viso yra 5,6 milijono.

Rinkimų apylinkės darbą pradeda 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku ir bus uždarytos 20 valandą, o netrukus po to bus pradėti skelbti oficialūs rezultatai.

Rinkėjų aktyvumas Danijoje tradiciškai būna didelis. 2007 metais balsavo daugiau kaip 86,5 proc. šalies rinkėjų.