„Faktinis Europos pajėgumas priimti naujus pabėgėlių srautus, taip pat ir nereguliariai atvykstančius ekonominius migrantus, beveik pasiekė galimybių ribas“, – sakė jis spaudos konferencijoje prieš prasidedant Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimui.
Per praėjusius metus į Europą nuolat plūdo pabėgėlių ir migrantų srautai. Dauguma šių traukėsi nuo pilietinio karo Sirijoje.
Ši problema tapo politine „karšta bulve“, permetinėjama regiono lyderių vieni kitiems, nes dėl virtinės islamistų teroro atakų ir stiprėjančių antiglobalistinių nuotaikų Europoje kuriasi vis labiau nesvetinga pabėgėliams aplinka.
Praeitais metais, kai internetu išplito nuotraukos, kuriose matomas nuskendusio trimečio siro kūnas Graikijos paplūdimyje, jos greitai tapo migrantų kančių tokiose kelionėse simboliu, o Europos požiūris į atvykėlius kuriam laikui buvo sušvelnėjęs.
Vokietija atidarė savo sienas, o savanoriai iš visos Europos suplūdo į traukinių stotis ir pasienio punktus sutikti bėgančiųjų nuo karo ir skurdo.
Deja, neilgai trukus kilo priešiška reakcija. Prie ES išorinių sienų vėl buvo sugriežtinta kontrolė, vadinamasis Balkanų migrantų kelias buvo uždarytas, paaštrėjo antiimigrantinės nuotaikos.
D.Tuskas sakė, kad visame pasaulyje yra 65 milijonai žmonių, priverstų palikti savo namus, o „G20 bendruomenė turėtų pasidalyti atsakomybę už juos“.
„Yra pakankamai erdvės visų šalių diskusijoms apie šias problemas, taip pat ir Kinijoje“, – sakė jis ir paragino finansiškai paremti migrantų gimtąsias šalis bei padėti joms vystytis.
„Tik globalios pastangos bus vaisingos“, – pridūrė jis.
Pastaruoju metu pasirodė Vokietijos ir Italijos lyderių komentarų, atspindinčių požiūrį, kad migrantų krizę, keičiančią visos Europos politinę sanklodą, reikėtų spręsti griežtesnėmis priemonėmis.
Kovą ES ir Turkija pasirašė prieštaringai vertinamą sutartį, kuria siekiama sulaikyti migrantų srautus į Europą.