D. Trumpas turėtų pasijusti jaukiai kaip namuose. Lenkijos lyderiai kaip ir jis pats griežtai pasisako prieš imigraciją, abejoja klimato kaita ir neketina atsisakyti iš anglies gaunamos energijos. Jam taip pat patiks Lenkijos šaltumas Europos Sąjungos ir kitų aukštesnio už nacionalinės valstybės vyriausybę lygmens organizacijų atžvilgiu.
D. Trumpas į Varšuvą atvyko trečiadienį vakare, prieš Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Hamburge. Nors jo vizitas Lenkijoje truks tik 16 valandų, jis turėtų susilaukti didelio rezonanso.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda didžiuosis galėdamas oficialiai priimti JAV vadovą pirmas – netgi prieš tai, kai šis džiaugsmas teks Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai, Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui.
Per savo žaibišką vizitą D. Trumpas nesusitiks su Lenkijos ministre pirmininke Beata Szydło, kuri neseniai pateko į valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pirmininko Jaroslawo Kaczynskio, kuris yra de facto šalies vadovas, nemalonę.
Taip pat D. Trumpas nesusitiks su opozicijos lyderiais. Tačiau prieš oficialų susitikimą su A. Duda jis gali priimti J. Kaczynskį savo rezidencijoje – apartamentuose viršutiniame miesto centre esančio „Marriott Hotel“ dangoraižio aukšte.
Varšuvoje D. Trumpas taip pat susitiks su 11 kitų ES valstybių narių lyderiais, kurie dalyvauja Trijų jūrų konferencijoje. Ši Lenkijos ir Kroatijos iniciatyva apima ES šalis, esančias tarp Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų. Lenkija tikisi, kad ši iniciatyva taps Vidurio Europos atsvara Prancūzijos ir Vokietijos dominavimui Europos politikoje.
Baltieji Rūmai paskelbė, kad D. Trumpas Varšuvoje pasakys „svarbią kalbą“. NATO sąjungininkės vos už 300 km nuo Rusijos sienos įdėmiai klausysis, ar nebus užuominų į Penktąjį straipsnį, kuriame kalbama apie bendrą gynybą tuo atveju, jei būtų užpulta viena šalis narė. Šio punkto galiojimo jis nepatvirtino gegužės mėnesį, sakydamas kalbą NATO štabe Briuselyje.
Lenkijai šis klausimas ypač aktualus ir D. Trumpas veikiausiai nenuvils. Pasak JAV šaltinių, Varšuva JAV prezidentą įtikino atvykti pasitelkusi vylingus pažadus ir žadėdama entuziastingą sutikimą. Juk net tuo mažai tikėtinu atveju, jei politikams nepavyktų sutelkti šventiškai nusiteikusių minių, baimintis dėl didelio masto protestų, kurie tikrai būtų tikėtini kitų Europos šalių sostinėse, priežasčių tikrai nėra.
Politiniai šalies lyderiai neabejotinai stengsis pademonstruoti kuo didesnį svetingumą. Gynybos ministras Antonis Macierewiczius D. Trumpo vizitą pavadino istoriniu įvykiu, o patį JAV prezidentą apibūdino kaip žmogų, keičiantį viso pasaulio politikos paveikslą. Jis pridūrė, kad vyriausybė pritaria D. Trumpo pozicijai, kai kalba pasisuka apie kritiką, kurią gali pareikšti liberalai, pokomunistinio režimo šalininkai ir kairiųjų pažiūrų atstovai.
Vizitas, apie kurį buvo pranešta prieš mažiau nei mėnesį, jokių esminių ar reikšmingų politinių pokyčių greičiausiai nesukels, tačiau tikrai bus stengiamasi akcentuoti simbolinę jo reikšmę.
D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais generolas Herbertas Raymondas McMasteris praeitą savaitę kalbėdamas su žurnalistais pasakė, kad JAV prezidentas ketina pristatyti viziją, susijusią ne tik su būsimais JAV ir Europos santykiais, bet ir su viso transatlantinio Aljanso ateitimi.
H. R. McMasteris pridūrė, kad Lenkija yra patikima NATO sąjungininkė. Toks pareiškimas patvirtina faktą, kad Varšuva yra viena iš keleto NATO narių, sugebančių įvykdyti Aljanso užsibrėžtą tikslą – 2 proc. BVP skirti gynybai. Šalys, kurios to padaryti nesugeba, kaip antai Prancūzija ar Vokietija, kelia D. Trumpui susierzinimą, kurio jis nė nemėgina slėpti.
D. Trumpas sakys kalbą skvere, esančiame 1944 metų sukilimui skirto paminklo pašonėje. Minėtas sukilimas – net du mėnesius trukusi lenkų kova su nenugalimomis Vokietijos pajėgomis. D. Trumpas, pasak H. R. McMasterio, ketina pagirti lenkus už drąsą, pademonstruotą sunkiu šalies istorijos laikotarpiu, ir už gebėjimą iškilti, kaip vienai iš įtakingiausių Europos valstybių.
Tokie žodžiai neabejotinai turėtų padaryti teigiamą įspūdį valdančiajai Lenkijos nacionalistinių pažiūrų partijai, anaiptol netrokštančiai bičiuliautis su Vokietija.
Susitikimo su D. Trumpu laukiantys Lenkijos politikai ne itin trokšta, kad JAV vadovas savo kalboje užsimintų apie buvusį Lenkijos prezidentą Lechą Walesą – legendinį „Solidarumo“ judėjimo lyderį, vedusį šalį į pergalę prieš komunistus. Kritikos valdančiajai partijai negailintį L. Walesą valdantieji neabejotinai laiko aukščiausio rango visuomenės priešu ir net kaltina kolaboravimu su komunistais.
Tuometinis JAV prezidentas George'as H.W. Bushas, Lenkijoje apsilankęs netrukus po 1989 metų rinkimų, išstūmusių komunistus iš valdžios, nuvyko į Lecho Walęsos gimtąjį miestą, Gdanską, kad papietautų su juo jo kukliame bute. Nuo to laiko kiekvienas kitas Lenkijoje besilankantis JAV prezidentas susitikdavo su L. Walęsa. Pernai Barackas Obama, dalyvaudamas NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, pasinaudojo proga paantrinti L. Walęsai ir sukritikavo Lenkijos valdžią dėl demokratijos silpninimo.
Šį kartą Lenkija tikisi ne tik geros valios gestų, bet ir konkretaus pasižadėjimo panaikinti vizas lenkams, keliaujantiems į JAV. Tai yra gėdinga Šaltojo karto laikų liekana, mat visų Lenkijos kaimyninių šalių, kurios yra ES narės, piliečiai jau džiaugiasi beviziu keliavimu už Atlanto. „Prezidentas Trumpas sakė, kad palaiko vizų atšaukimą lenkams“, - praeitą savaitę sakė JAV ambasadorius Lenkijoje Paulas W. Jonesas.
Tai yra deklaracija, kurią lenkai girdėjo iš kiekvieno šalyje besilankančio JAV prezidento, pradedant G. H.W. Bushu. Problema ta, kad atmestų Lenkijos piliečių vizų prašymų skaičius yra vis dar per didelis, kad ši šalis galėtų pretenduoti į vizų atsisakymo programą, o vėlesnės JAV prezidentų administracijos nenorėjo nusižengti taisyklėms. Jeigu D. Trumpui pavyks pajudinti šį klausimą Kongrese, tai būtų didžiulė dovana Lenkijos valdžiai.
Greičiausiai D. Trumpas išgirs ir apie problemą, kuri jam gali pasirodyti painoka. Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis sakė šalies žiniasklaidai, kad prezidentas Andrzejus Duda susitikimo metu planuoja paminėti 2010-jų metų lėktuvo katastrofą Smolenske, kurioje žuvo 96 žmonės, tarp kurių buvo ir tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Lenkijos valdžia įsitikinusi, kad prie šios tragedijos nagus yra prikišę tuometinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir rusai. Dabartinė valdžia tikisi, kad amerikiečiai pasidalins savo žvalgybine informacija, kuri patvirtintų jų sąmokslo teoriją.
Taigi lenkų lūkesčiai akivaizdžiai yra dideli. D. Trumpo dalyvavimas Trijų jūrų konferencijoje Varšuvoje, kaip sakė Lenkijos gynybos ministras A. Macierewiczius, „pradės naują etapą Lenkijos ir visos Centrinės Europos istorijoje“. Jo „buvimas Lenkijoje amžiams ištrins sovietų okupacijos patirtį ir pavergimą“, - pridūrė jis.