Dabar kai tik kas nors vėl apkaltins D. Trumpą pernelyg artimai burkuojant su Rusija, jis galės besti į pirštu į raketinę ataką prieš Siriją – tai įrodymas, kad jis pasirengęs priešintis Kremliui.
Raketinė ataka prieš Sirijos oro bazę buvo surengta likus vos kelioms dienoms iki planuojamo JAV valstybės sekretoriaus Rexi Tillersono apsilankymo Maskvoje. Panašu, kad po šių įvykių vizitas nebebus toks, koks galėjo būti.
Kalbant apie D. Trumpo politinį įvaizdį, sprendimas imtis veiksmų Sirijoje gali pastebimai pagerinti jo reikalus po skandalo, esą Maskva vienaip ar kitaip galėjo palenkti 2016 metų JAV prezidento rinkimų rezultatus į jai palankią pusę.
„Daug žmonių nerimavo, kad Donaldas Trumpas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bus pernelyg atlaidus, tačiau akivaizdu, kad pastarasis jo sprendimas bent jau dalį tokių nuogąstavimų eliminuos“, – teigia D. Trumpo konkurentui 2016 metais senatoriui Marco Rubio dirbęs respublikonų strategas Alexas Conantas.
JAV paleido raketų į Sirijos aviacijos bazę reaguodamos į cheminio ginklo ataką, per kurią Sirijos prezidento Basharo Assado režimas šalies Idlibo provincijoje pražudė daugybę nekaltų žmonų. Paklaustas, kokie politiniai motyvai turėjo įtakos tokiam sprendimui, Baltųjų rūmų atstovas Michaelas C. Shortas POLITICO sakė: „Jokie. Tiesą sakant, vien tai, kaip jūs formuluojate klausimą, žeidžia“.
Pats D. Trumpas teigia, kad sprendimą smogti Sirijai pasufleravo humanitariniai ir strateginiai interesai. Jį iki širdies gelmių sukrėtė nuo nuodingų dujų mirštantys vaikai, tad JAV prezidentas panoro ateityje užkirsti kelią tokioms beprasmiškoms mirtims ir dar kartą visam pasauliui priminti, kad Jungtinės Valstijos netoleruoja cheminio ginklo naudojimo.
Nepaisant to, kalbant apie D. Trumpą, toks jo sprendimas žymi gana drastišką jo politikos pokytį. Juk JAV prezidentas ilgą laiką pasisakė prieš Jungtinių Valstijų kišimąsi į pilietinį konfliktą Sirijoje, per šešerius metus pareikalavusį per 500 tūkst. žmonių gyvybių.
Dar 2013 metais, kai JAV prezidentas Barackas Obama taip pat svarstė galimybę pulti B. Assadą dėl cheminio ginklo panaudojimo, D. Trumpas pats jį viešai ragino to nedaryti. Visos prezidento rinkimų kampanijos metu respublikonų kandidatas kartojo, kad Vašingtonas privalo ieškoti būdų, kaip dirbti su Rusija, nors ši karine prasme ir remia B. Assadą.
Dar praeitą savaitę prezidento patarėjai kalbėjo, kad B. Assado valdymas yra ne kas kita, o politinė Sirijos realybė, kurią būtina priimti, ir akcentavo, kad kova su teroristine organizacija „Islamo valstybė“ yra žymiai svarbesnė.
Nepraėjo nė kelios dienos, ir D. Trumpo taktika ėmė ir pakito. Rezultatas? Gėda Rusijai.
„Jeigu rusai turėjo vilčių, kad D. Trumpo administracija padarys viską, kad dvišaliai santykiai pagerėtų, dabar jiems tenka pratintis prie pakitusios realybės“, – teigia pastaruosius 25 metus ginkluotės neplatinimo srityje dirbantis Vannas Van Diepenas.
Po ketvirtadienio vakarą JAV įvykdytos atakos Rusija, kuri neigia B. Assado kaltę dėl cheminio ginklo atakos, kaltina Jungtines Valstijas pažeidus tarptautinės teisės normas. Rusijos diplomatas Jungtinėse Valstijose pareiškė, kad JAV veiksmai tik pakurstys terorizmą.
Rusija neatšaukė balandžio 12 dieną planuojamo susitikimo su R. Tillersonu, taip pat nesiima ir kitų akivaizdžiai atsakomųjų veiksmų, nukreiptų prieš Jungtines Valstijas. Kremlius tvirtina padėsiantis Sirijai (kurią remia ir Iranas) stiprinti oro gynybą, tačiau apie planus į šalį pasiųsti daugiau pajėgų neužsimena.
Rusija pareiškė nutraukianti bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijos „konfliktų prevencijos“ srityje – tai procesas, kurio metu padedama užkirsti kelią susidūrimams oro erdvėje, tačiau analitikai įtaria, kad toks sprendimas greičiausiai yra laikinas. JAV kariuomenės atstovai žurnalistams sakė su kolegomis Rusijoje bendravę penktadienį, balandžio 7 dieną. Be to, Rusijos diplomato Jungtinėse Tautose teigimu, Maskva ir toliau teigiamai vertina Vašingtono bendradarbiavimą, siekiant bendromis pastangomis užbaigti karą Sirijoje.
D. Trumpo administracija laikosi gana panašios strategijos. R. Tillersonas iš karto po raketinės atakos Maskvos adresu pasiuntė gana griežtų pasisakymų, pabrėžė, kad Rusija nesilaikė 2013 metų susitarime numatyto pažado.
„Taigi, arba Rusija tam tikra prasme prie viso to prisidėjo, arba Rusijai tiesiog pristigo kompetencijos vykdyti savo įsipareigojimus“, – žurnalistams sakė R. Tillersonas.
Nepaisant to, Jungtinės Valstijos apie jokias baudžiamąsias priemones Maskvai nekalba, o regione misiją vykdantys rusai prieš raketinę ataką buvo įspėti.
Griežta pozicija, kurioje paliekami ir Maskvai atviri kanalai, gali pasitarnauti ieškant bendradarbiavimo Sirijos klausimu srityje, mano analitikai.
Kaip ir kaip būtų pasiryžę neiškelti kojos iš Sirijos, rusai tikrai nėra pametę galvos dėl B. Assado ir visai būtų nieko prieš, jeigu konfliktas Sirijoje pasibaigtų, teigia „Center for Strategic and International Studies“ analitikas, besispecializuojantis Rusijos tema, Jeffrey‘is Mankoffas. Juk Maskva jau seniai leido suprasti neigiamai vertinanti cheminį ginklą, ji padėjo 2013 metais pasiekti susitarimą, po kurio B. Assadas turėjo netekti didžiosios dalies cheminio ginklo atsargų.
„Šiuo klausimu jie kelia nemenką triukšmą, skundžiasi tai vienu, tai kitu, tačiau Sirija, panaudodama cheminį ginklą, Rusijai pakišo kiaulę. Jungtinių Valstijų įvykdyta raketinė ataka rusams suteikia galimybę įgyti šiokį tokį pranašumą prieš B. Assadą, jeigu – tas jeigu labai didelis – paaiškės, kad Jungtinės Valstijos labiau įsitrauks į karą Sirijoje, o tai nebuvo vienkartinė ataka“, – teigia J. Mankoffas.
Vykdomasis vadovas Tomas Grahamas, kuris turi reikalų su Rusija vadovaudamas buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio konsultacijų bendrovei, sako, kad JAV surengta ataka – paleistos 59 „Tomahawk“ sparnuotosios raketos – taip pat pasiuntė aiškią žinią Maskvai, kuri garsiai visiems giriasi apie pasiekimus ginkluotės atnaujinimo srityje.
„Tam tikra prasme, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, tai yra galimybė“, – tvirtina T. Grahamas, pabrėždamas, kad jis bendradarbiavimą su Rusija iš esmės vertina teigiamai. „Jungtinės Valstijos per vieną naktį paleido daugiau sparnuotųjų raketų nei Rusija iš viso turi savo arsenale. Jie pagaliau įsisąmonins akivaizdžią tiesą, kad Jungtinės Valstijos vis dar technologine prasme nepranokstamos“, – atkreipia dėmesį analitikas.
Vienas įtakingas JAV žvalgybos pareigūnas, tiesiogiai susijęs su regiono saugumo klausimais, tvirtina, kad Rusijos atsaką gali lemti ir Irano bei jam paklūstančios „Hezbollah“ organizacijos reakcija ir tai, kaip jie vertina minėtąją raketinę ataką (kaip vienkartinę priemonę, ar koordinuotą ilgalaikę strategiją.)
R. Tillersonas ir kiti D. Trumpo administracijos nariai primygtinai tvirtina, kad esminė JAV strategija Sirijos klausimu nepakito, o tai tarsi leidžia daryti išvadą, jog B. Assadas bent jau kol kas amerikiečių raketų lietaus nesulauks. Pati idėja labai paprasta ir aiški – pasistengti, kad Sirijos valdantysis režimas liautųsi naudojęs cheminį ginklą, nors kariniai veiksmai šalyje greičiausiai nesiliaus. D. Trumpo administracija taip pat pasiryžusi svarbiausiu savo prioritetu laikyti kovą su „Islamo valstybe“, kuri kontroliuoja teritorijų tiek Sirijoje, tiek Irake.
Nepaisant to, D. Trumpas jau įrodė nebijantis keisti nuomonės – net ir tokiais rimtais klausimais, kaip, pavyzdžiui, ataka prieš kitos šalies valdžią. Raketinė ataka „įrodė, kad JAV prezidentas D. Trumpas ketina daryti viską, kas, jo nuomone, reikalinga, norint apsaugoti Amerikos valstybinius interesus – ir jam visai nesvarbu, ką žmonės kalba apie jo politiką“, – sako buvęs Misūrio senatorius Jimas Talentas.
Taigi, nors tyrimai dėl Rusijos kišimosi ir tęsis, D. Trumpas (bent jau kurį laiką) turi, ką pasakyti visiems, manantiems, kad jis tik Kremliaus žaisliukas.