Vis dėlto D. Trumpas neišpildė savo priešrinkiminio pažado nutraukti šią sutartį, nepanaikino Jungtinių Valstijų dalyvavimo šioje schemoje ir negrąžino sankcijų už branduolinę veiklą, nors ir pabrėžė dar galintis tai padaryti.
Kol kas jis palieka spręsti šį klausimą JAV Kongresui ir kitoms sutartį pasirašiusioms galingosioms šalims. D. Trumpas paragino įstatymų leidėjus sugriežtinti JAV dalyvavimą sutartyje reguliuojančias teisines normas ir prašė kitų šalių pašalinti virtinę susitarimo trūkumų. Jis paminėjo vadinamąsias „saulėlydžio nuostatas“, pradėsiančias įsigalioti nuo 2025 metų ir panaikinsiančias kai kuriuos Iranui taikomus svarbius suvaržymus, taip pat reikalavo įtraukti sąlygas, susijusias su balistinių raketų bandymais ir kova su terorizmu.
D. Trumpas perspėjo, kad nepridėjus šių pataisų jis tikriausiai nutrauks JAV dalyvavimą susitarime, kurį jis vadino blogiausiu per šalies istoriją, ir grąžins anksčiau Amerikos taikytas sankcijas Iranui. Tikėtina, kad toks žingsnis šį daugiašalį susitarimą visiškai sužlugdytų.
„Aš kaip prezidentas galiu bet kuriuo metu panaikinti mūsų dalyvavimą“, – D. Trumpas pareiškė skaitydamas telesuflerio ekrane slenkantį kruopščiai parengtos kalbos tekstą Baltųjų rūmų diplomatinių priėmimų salėje.
Vėliau prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad JAV įstatymų leidėjai pasiūlys jį tenkinančias kompromisines sąlygas.
„Galbūt jie sugrįš su kažkuo, kas man bus labai patenkinama. Jeigu ne – per labai trumpą laiką nutrauksiu šią sutartį“, – teigė jis.
Pagal JAV įstatymus D. Trumpas turi pateikti Kongresui patvirtinimą, kad Iranas laikosi sutarties sąlygų. Toks patvirtinimas turi būti teikiamas kas 90 dienų, o prezidentas sakė, kad ši sąlyga jam labai nepatinka.
Nuo darbo Baltuosiuose rūmuose pradžios jis jau dukart nenoriai patvirtino, kad Teheranas savo įsipareigojimus vykdo, bet penktadienį pareiškė to nebedarysiantis.
D. Trumpas negali vienašališkai panaikinti sutarties, pagal kurią sankcijos Iranui buvo įšaldytos mainais į Teherano įsipareigojimą apriboti savo branduolinę programą. Vis dėlto pasitraukus Jungtinėms Valstijoms šis paktas gali tapti bevertis.
Toks žingsnis būtų rizikingas ir smarkiai pakenktų JAV patikimumui per bet kokias ateityje vyksiančias tarptautines derybas.
Minėta sutartis buvo sudaryta po ne vienerius metus trukusio parengiamojo darbo ir pusantrų metų trukusių intensyvių derybų tarp ankstesnio JAV prezidento Baracko Obamos administracijos, Irano, Didžiosios Britainijo, Kinijos, Prancūzijo ir Rusijos, o šį procesą koordinavo Europos Sąjunga. Be to, sutarčiai buvo vienbalsiai pritarta Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Visi D. Trumpo pagrindiniai nacionalinio saugumo patarėjai tvirtino, kad Vašingtonas turėtų toliau dalyvauti susitarime su Iranu. Lygiai tą patį sakė svarbios Amerikos sąjungininkės Europoje, vengiančios keisti sutartį, anot jų, užkirtusią Iranui kelią susikurti branduolinių ginklų arsenalą.
JAV prezidento kalba iškart sulaukė reakcijos užsienyje.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani sakė, kad jo šalis toliau laikysis susitarimo ir kad nuo jos nusigręžusios Jungtinės Valstijos izoliuoja save ir tampa „vienišesnės negu kada nors anksčiau“.
Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai bendrame pranešime ragino D. Trumpą nesiimti jokių skubotų veiksmų.
„Raginame JAV administraciją ir Kongresą apsvarstyti pasekmes JAV ir jų sąjungininkių saugumui prieš imantis bet kokių žingsnių, galinčių sukelti pavojų (sutarčiai), tokių kaip sankcijų Iranui, atšauktų pagal susitarimą, pakartotinis įvedimas“, – pareiškė jie.
Tačiau lyderiai pridūrė: „Nepriklausomai nuo (sutarties), mums reikia užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į mūsų platesnius kolektyvinius interesus.“
ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini, minėta kaip potenciali kandidatė pelnyti Nobelio taikos premiją už savo pastangas, kad sutartis dėl Irano branduolinės programos būtų sudaryta, pareiškė, kad Bendrija susitarimo toliau laikysis, ir ragino kitas šalis sekti jos pavyzdžiu.
„Mes, tarptautinė bendruomenė, ir neabejotinai – Europa, negalime sau leisti nutraukti sutarties, kuri veikia ir duoda rezultatų“, – pabrėžė F.Mogherini.
Rusijos užsienio ministerijos pranešime sakoma, kad Maskva „dar kartą pabrėžia, jog agresyvią ir grasinančią retoriką naudoti nepriimtina“ ir kad „tokių metodų naudojimas spręsti problemoms, susijusioms su kitų šalių fundamentaliais interesais, yra pasmerktas nesėkmei“.
Kita vertus, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) gyrė D. Trumpo poziciją ir sakė, kad JAV prezidentas sukūrė galimybę „pataisyti šią blogą sutartį“ ir pažaboti Irano agresiją. B. Netanyahu jau seniai reiškia nuogąstavimus, kad šis susitarimas neužkirto kelio Iranui remti sukarintas grupes, veikiančias prieš Izraelį ir jo interesus.
Savo kalbos pradžioje D.Trumpas išvardijo daug nusiskundimų Irano elgesiu – pradedant 1979 metų islamo revoliucija ir JAV ambasados Teherane užgrobimu bei amerikiečių paėmimu įkaitais. Vėliau jis priminė teroro atakas prieš amerikiečius ir Amerikos sąjungininkus, įvykdytus Irano marionečių, tokių kaip Libano šiitų sukarinta organizacija „Hizbollah“, taip pat Irano tebevykdomus balistinių raketų bandymus.
„Negalime pateikti ir nepateiksime šio patvirtinimo“, kad Iranas laikosi sutarties sąlygų, sakė D.Trumpas.
„Nebeisime šiuo keliu, kurio prognozuojama baigtis – daugiau smurto, daugiau teroro ir labai reali Irano branduolinio proveržio grėsmė“, – pabrėžė JAV lyderis.
Jeigu prezidentas nepatvirtina, kad Iranas laikosi įsipareigojimų, klausimas dėl JAV dalyvavimo sutartyje automatiškai perduodamas svarstyti Kongresui. Įstatymų leidėjai turi per 60 dienų nuspręsti, ar ankstesnės sankcijos turi būti atnaujintos, pakeistos, ar neturi būti imtasi jokių veiksmų.
Respublikonams gali būti nelengva įtikinti savo įstatymų leidėjus, o juolab demokratus, palaikyti pastangas sugriežtinti susitarimo su Iranu sąlygas ir įtikti D. Trumpui. Kai kurie respublikonų senatoriai, tarp jų Floridos atstovas Marco Rubio, sakė abejojantis, ar šis paktas gali būti pataisytas.
Tenesio senatorius Bobas Corkeris, vienas iš pagrindinių respublikonų įstatymų leidėjų, dalyvausiančių šiuose neabejotinai audringuose debatuose, neseniai pareiškė, kad D. Trumpo Baltieji rūmai yra „suaugusiųjų darželis“ ir teigė, kad prezidento veiksmai gali nuvesti Jungtines Valstijas į Trečiąjį pasaulinį karą.
Prieš D. Trumpo kalbą JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas sakė, kad administracija nori, jog įstatymų leidėjai parengtų teisės aktą, pagal kurį automatiškai būti grąžintos ankstesnės sankcijos Iranui, jeigu šiitiška respublika pažeistų bet kurį iš daugelio „privalomų sąlygų“ – tiek susijusių, tiek nesusijusių su jos branduoline programa.
Tarp tokių potencialių pažeidimų minima neteisėta branduolinė veikla arba balistinių raketų bandymai, parama Sirijos prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui), „Hizbollah“ ir kitoms grupėms, destabilizuojančioms padėtį regione, žmogaus teisių pažeidimai ir kibernetinio karo priemonės, sakė R.Tillersonas.
Penktadienį D. Trumpas taip pat sakė įvesianti Irano revoliucinei gvardijai, pagrindinėms šios šalies sukarintoms pajėgoms, sankcijų už paramą terorizmui.
Vis dėlto Jungtinės Valstijos neįtrauks Revoliucinės gvardijos į oficialų terorizmą remiančių užsienio organizacijų sąrašą. Toks žingsnis priverstų JAV imtis dar griežtesnių priemonių, o R. Tillersonas pažymėjo, kad tai padaryti gali būti keblu.