Jis Ukrainai patarė ir toliau į Rusiją siųsti vadinamąjį „krovinį 200“.
„Mes pamoką jau išmokome. V. Putinas labai susinervina, kai kalba pakrypsta apie nuostolius. Ukrainai nelieka nieko kito – tik pasiųsti į Rusiją kuo įmanoma daugiau „krovinių 200“. V. Putinas stengiasi padaryti taip, kad Rusijos žurnalistai mirčių nepastebėtų, kad karių motinų komitetai tylėtų“, – sako D. Krameris.
„Yra vienas būdas, galintis užkirsti kelią jos (Rusijos) veržimuisi į Ukrainą – reikia suteikti ukrainiečiams galimybę apginti save ir savo žemę.
Oponentai mums sakė, kad agresijos provokuoti nevertėtų, nes tai būtų konflikto eskalavimas. Bet ir be JAV sprendimo matome agresijos eskalavimą“, – pridūrė ekspertas.
D. Krameris sakė, kad yra nemažai NATO narių, kurie nedarys nieko, kol pirmojo žingsnio nežengs Jungtinės Valstijos.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija svarsto galimybę Ukrainai tiekti gynybinių ginklų ir įrangos.
Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Federica Mogherini sekmadienį pareiškė nesitikinti jokių nesutarimų su Vašingtonu, jeigu Jungtinės Valstijos nuspręstų patenkinti Kijevo prašymą aprūpinti Ukrainos armiją letaliniais ginklais.
Prorusiškiems separatistams tęsiant puolimą rytų Ukrainoje, Vašingtone vyksta diskusijos, ar Jungtinės Valstijos turėtų pasiųsti ginklų Kijevo vyriausybės pajėgoms.
Keli įtakingi Europos ministrai šį savaitgalį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje išreiškė nepritarimą tokiam scenarijui, baimindamiesi, kad tai tik dar paaštrintų konfliktą.
F.Mogherini, duodama interviu naujienų agentūrai „Reuters“po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, sakė gerbianti Jungtinėse Valstijose vykstančius vidinius debatus šia tema, pridūrusi, kad „jiems priklauso diskutuoti ir nuspręsti“.
„Esama vieningi, kalbant apie palaikymą Ukrainai ... esame vieningi, kalbant apie ekonominį spaudimą ir taip pat esame vieningi ... dėl būtinybės palaikyti politinį dialogą“, – sakė ji.
Paklausta, ar gali kilti transatlantinių nesutarimų, jeigu JAV nuspręstų patenkinti Kijevo prašymą atsiųsti ginklų kovai su Maskvos remiamais separatistais, užėmusiais dideles teritorijas Ukrainos rytuose per konfliktą, kuris nuo pernai balandžio nusinešė jau per 5,3 tūkst. žmonių gyvybių, F.Mogherini atsakė: „Ne.“
P.Porošenka ir Rusijos, Prancūzijos bei Vokietijos lyderiai planuoja trečiadienį surengti derybas Minske, kuriose bus siekiama susitarti dėl paliaubų Ukrainoje. Pernai rugsėjį Baltarusijos sostinėje pasirašyta ankstesnė paliaubų sutartis kautynių nesustabdė.
Kijevas kaltina Maskvą tiekiant separatistams modernius ginklus, įskaitant tankus ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios suteikia kovotojams pranašumą prieš daugiausiai pasenusią ginkluotę naudojančias Ukrainos vyriausybės pajėgas. Maskva tokius kaltinimus neigia.
F.Mogherini pirmadienį pirmininkaus Briuselyje vyksiančiam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, kuriame, kaip tikimasi, bus išplėstas Rusijos ir Ukrainos piliečių, kuriems Bendrija yra uždraudusi išduoti vizas ir įšaldžiusi jų aktyvus, sąrašą. Tikėtina, kad tarp tų asmenų bus Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas.
Bet kokios diskusijos dėl „tolesnių žingsnių“ bus paliktos ES lyderiams, kurių susitikimai įvyks ateinantį ketvirtadienį ir kovo mėnesį, nurodė F.Mogherini, turėdama omenyje potencialų Rusijai paskelbtų ekonominių sankcijų sugriežtinimą.
F.Mogherini nurodė, kad sprendimas dėl griežtesnių sankcijų priklausys nuo to, ar bus pasiekta tvari sutartis dėl paliaubų Rytų Ukrainoje.
„Jeigu sugebėsime pasiekti paliaubas, laiku padaryti jas tvariomis ir pradėti įgyvendinti Minsko susitarimus – aišku, kad taip ves prie tam tikrų sprendimų. Jeigu to nenutiks, sprendimai bus kitokio pobūdžio“, – aiškino ES diplomatijos vadovė.