Velse susitikę JAV prezidentas Barackas Obama ir 27 sąjungininkių vadovai taip pat aptarė, kaip reaguoti į Islamo valstybės kovotojus, užėmusius dideles teritorijas Irake bei Sirijoje ir keliančiais grėsmę Aljanso pietinei daliai, bei kaip stabilizuoti padėtį Afganistane, kai metų pabaigoje iš jo pasitrauks NATO pajėgos.
„Susiduriame su dramatiškai pakitusia saugumo aplinka, – NATO vadovas sakė žurnalistams, atvykęs į susitikimą. – Rytuose Rusija atakuoja Ukrainą.“
Jo pareiškimas pažymėjo sugriežtėjusią Vakarų šalių retoriką Maskvos atžvilgiu ir uždavė toną dvi dienas vyksiančiam susitikimui, kuris buvo surengtas priešpriešai tarp Rytų ir Vakarų paaštrėjus labiausiai per 25 metus nuo Berlyno sienos griūties.
Pasak vieno NATO kariuomenės pareigūno, Ukrainoje veikia „keli tūkstančiai“ Rusijos karių, taip pat šimtai tankų, šarvuočių, ir šie skaičiai yra didesni, nei anksčiau skelbti.
Tuo tarpu Rusija neigia, kad jos pajėgos kovoja prorusiškų separatistų pusėje.
Velse vykstančio susitikimo šeimininkas Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad ES sankcijos veikia Rusijos ekonomiką ir kad spaudimas Maskvai bus didinamas, jeigu ji nenutrauks savo karinių veiksmų, kuriuos jis vadino nepriimtinais.
„Rusijai reikia suprasti, kad jeigu jie toliau vykdys šią politiką Ukrainoje, spaudimas bus didinamas“, – D.Cameronas sakė BBC televizijai.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kurio pajėgos nuo praėjusios savaitės patiria pralaimėjimus Ukrainos rytinėje ir pietinėje dalyje, po susitikimo su B.Obama ir Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiais sakė, kad penktadienį paskelbs taikos paliaubas, jeigu Minske bus pasirašytas siūlomas taikos planas.
„Rytoj 14 val. (vietos ir Lietuvos laiku, penktadienį), jeigu tai bus patvirtina, jeigu susitikimas įvyks, aš teiksiu nurodymus Generaliniam štabui dėl dvišalio ugnies nutraukimo, ir mes tikimės, kad taikos plano įgyvendinimas prasidės rytoj“, – sakė P.Porošenka.
Prorusiškų separatistų lyderiai taip pat sakė paskelbsiantys paliaubas, jeigu derybininkams pavyks pasiekti susitarimą Baltarusijos sostinėje.
Ukrainoje ketvirtadienį tęsėsi kovos prie strategiškai svarbaus Mariupolio uosto, esančio pusiaukelėje tarp Krymo ir Rusijos.
Ukrainos lyderis prašo, kad Vakarų partnerės aprūpintų ukrainiečių pajėgas ginklais, jas apmokytų, taip pat palaikytų politiškai prieš Rusiją.
Tačiau P.Porošenkos kalba apie Ukrainos siekio prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso atgaivinimą gali sukelti neustarimus pačioje organizacijoje.
Trečiadienį lankydamasis Estijoje B.Obama sakė, kad durys narystei valstybėms, atitinkančioms NATO reikalavimus ir galinčioms „reikšmingai prisidėti prie sąjungininkų saugumo, liks atviros. Tačiau Prancūzija ir Vokietija priešinasi Kijevo siekiams, baimindamosios, kad tai dar labiau sustiprins įtampą su Maskva ir gali įtraukti jas į karą.
Rusija įspėjo
Maskvai prieštaraujant Ukrainos stojimui į NATO, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas įspėjo, kad bet kokios pastangos pakeisti Ukrainos kaip neprisijungusios šalies statusą, gali pakenkti saugumui. Jis taip pat apkaltino Vašingtoną „karo partijos“ Kijeve rėmimu.
Po V.Putino savaitės įžūlių pareiškimų S.Lavrovas pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi imtis praktinių krizės Ukrainoje deeskalavimo žingsnių ir paragino Kijeva bei sukilėlius atkreipti dėmesį į trečiadienį Maskvos pateiktą paliaubų pasiūlymą.
Vis tik atsakydamas į klausimą apie V.Putino pateiktą taikos planą A.F.Rasmussenas pareiškė, kad NATO sveikina pastangas rasti taikų sprendimą, tačiau „svarbu tai, kas iš vyksta iš tiesų, o mes, deja, vis dar stebime Rusijos dalyvavimą padėties destabilizavime rytinėje Ukrainoje“.