Britanija iki 2017 metų pabaigos ketina surengti referendumą dėl narystės ES. Šiuo metu D.Cameronas vieši Vokietijoje, kur tęsia savo pastangas pasiekti, kad būtų peržiūrėtos Britanijos narystės Bendrijoje sąlygos, nes viliasi, jog tai padėtų jam sumažinti stiprėjantį britų euroskepticizmą.

„Parama mūsų narystei bėgant metams sumenko. Todėl deruosi dėl permainų, kurios išsklaidytų Britanijos žmonių būgštavimus“, - rašo britų premjeras Vokietijos laikraštyje „Bild“ publikuotame straipsnyje.

„Tačiau šios permainos atneš naudos ir ES, ir Vokietija gali padėti jas įgyvendinti“, - pažymi jis.

D.Cameronas nori, kad būtų sumažintas ES biurokratinis aparatas ir Briuselis atiduotų daugiau galių valstybėms narėms.

Jis taip pat siekia garantijų, kad Britanija bus apsaugota nuo glaudesnės ES politinės integracijos ir ekonominių sprendimų, priimamų 19-os euro zonos valstybių.

Tačiau didžiausią nepasitenkinimą kelioms ES šalims kelia D.Camerono siekis nemokėti socialinių išmokų atvykėliams iš kitų Bendrijos narių pirmuosius ketverius jų gyvenimo Britanijoje metus.

Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel iš esmės palaiko Britanijos poziciją, ji pabrėžė, kad „pagrindiniai europinės integracijos pasiekimai“ negali būti diskusijų klausimas.

„Norime užkirsti kelią žmonėms gauti pinigus iš mūsų socialinės apsaugos sistemos prieš tai nieko į ją neįnešus“, - rašo D.Cameronas.

„Britanija, kaip ir Vokietija, tiki laisvo darbo jėgos judėjimo principu. Tačiau tai neturėtų reikšti dabartinės laisvės nuo pirmosios dienos reikalauti visų socialinių išmokų - todėl ir pasiūliau tai suvaržyti pirmuosius ketverius metus“, - rašo britų premjeras savo straipsnyje.

D.Cameronas labai nori išvengti „Brexit“ (Britanijos pasitraukimo iš ES), bet jaučia didžiulį spaudimą iš euroskeptikų sparno savo Konservatorių partijoje, be to, mato sparčiai augantį visuomenės nepasitenkinimą dėl Britanijos santykių su Briuseliu.

Britanijos pasidalijimą į priešingas stovyklas dėl šalies narystės ES atspindi ir D.Camerono antradienį paskelbtas pareiškimas, kad ministrai per referendumo kampaniją galės agituoti ne tik „už“, bet ir „prieš“ pasilikimą Bendrijoje.