Kol į viršų negailestingai kyla infekcijų atvejai, o keičiantis valdžiai pareigūnai vangiai imasi kokių nors veiksmų, ekspertai įspėja, kad rimtų atvejų ir mirčių skaičius didės toliau. Kai kuriuose regionuose jau užsipildžius intensyvios terapijos skyriams, didžiausiai Europos ekonomikai gresia iki šiol didžiausias pandemijos sukeltas išbandymas.
Žvelgdami į prastėjančią padėtį, kanclerė Angela Merkel ir regioniniai lyderiai ketvirtadienį nutarė apriboti galimybę nevakcinuotiems žmonėms patekti į restoranus, barus bei viešus renginius tuose regionuose, kur sergama labiausiai – šiuo atveju tai reiškia didžiąją šalies dalį. Šios priemonės atkartoja tikslinius apribojimus, kurie jau yra įvesti kitose Europos šalyse, vėl tampančiose pasauliniu koronaviruso epicentru.
Protrūkis Vokietijoje pranašauja, kad šio regiono laukia daug mirčių atnešianti žiema. Šalies sveikatos sistema tampa vis labiau perkrauta, nors žmonės iš naujausios rekordinės naujų atvejų bangos dar net nepasiekė ligoninių. A. Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad šaliai gresia „dramatiška padėtis“.
Dauguma vokiečių per kelis mėnesius bus „paskiepyti, išgiję arba mirę“ nuo COVID-19, pirmadienį perspėjo sveikatos ministras Jensas Spahnas, paraginęs, kad skiepytųsi daugiau piliečių.
„Tikriausiai iki šios žiemos pabaigos, kaip kartais ciniškai sakoma, beveik visi Vokietijoje bus paskiepyti, išgiję arba mirę“, – sakė J. Spahnas, kaltindamas „labai užkrečiamą delta atmainą“. „Štai kodėl mes taip primygtinai rekomenduojame pasiskiepyti“, – pridūrė jis.
Šis griežtas įspėjimas nuskambėjo Vokietijai pastarosiomis savaitėmis stengiantis suvaldyti rekordinį koronaviruso infekcijų šuolį, o ligoninėms skambinant pavojaus varpais dėl perpildytų intensyviosios terapijos skyrių.
Nepaisant plačiai prieinamos nemokamos vakcinos nuo koronaviruso, tik 68 proc. Vokietijos gyventojų yra visiškai paskiepyti – toks lygis, pasak ekspertų, yra per žemas, kad būtų galima suvaldyti pandemiją.
Remiantis Roberto Kocho instituto sveikatos agentūros duomenimis, Vokietija, daugiausia gyventojų turinti Europos Sąjungos šalis, pirmadienį turėjo dar 30 643 atvejus, o bendras užsikrėtimų skaičius nuo pandemijos pradžios pasiekė šiek tiek daugiau nei 5,3 milijono.
Iki šiol mirė beveik 100 tūkst. žmonių, 62 per pastarąsias 24 valandas.
„Daugelio ligoninių padėtis yra labai, labai sunki“, – sakė J. Spahnas.
Atvejų skaičiui kas 12 dienų dvigubėjant, daug ligoninių, kurios dar susitvarko su pacientų srautu, iki lapkričio pabaigos bus užtvindytos ligoniais, įspėjo imunologijos ekspertas Michaelas Meyeris – Hermannas iš Helmholtzo infekcijų tyrimų centro Braunšveige. Jis mano, kad reikia imtis dar griežtesnių socialinių apribojimų.
Valdžiai reikia skubiai imtis priemonių, kad būtų sumažinti kontaktai tarp žmonių, ir jis sako, kad barus bei klubus apskritai reikėtų uždaryti, nes jie dažnai tampa infekcijų židiniais. Jis taip pat rekomenduoja riboti dalyvių skaičių viešuose renginiuose ir nustatyti, kiek nevakcinuotų asmenų gali susitikti privačiose aplinkose. Tačiau valdžia kol kas vengia tokių drastiškų žingsnių.
„Dabartinės bangos, kurioje šiuo metu esame, vakcinacija nesustabdys“, nes tam, kad susiformuotų pilnavertiška apsauga, reikia savaičių, sakė M. Meyeris – Hermannas. „Turime nedelsdami imtis ir kitų priemonių“, – sako jis.
Berlyne, kur gyvena 3,8 mln. žmonių, penktadienį intensyvios priežiūros skyriuose buvo laisvos 79 lovos, o Brėmene, turinčiame 680 tūkst. gyventojų – vos penkios. Bavarijoje pastarosiomis savaitėmis dėl pajėgumų stokos du intensyvios priežiūros reikalaujantys pacientai buvo išgabenti į Italiją.
Visoje šalyje Vokietija šiuo metu intensyvios priežiūros skyriuose turi maždaug 31 700 lovų, įskaitant 9 400 vietų skubios pagalbos skyriuose. Tai maždaug 5 000 mažiau negu tuo pačiu metu pernai, rodo Vokietijos intensyvios priežiūros duomenų registras „DIVI-Intensivregister“. Laisvos lovos šiuo metu sudaro mažiau negu pusę praėjusių metų pajėgumų.
Panašu, kad atokvėpio artimiausiu metu nebus. Vokietijoje ketvirtadienį buvo nustatyta daugiau kaip 65 000 naujų atvejų – tai rekordinis šuolis. Dar beveik 53 000 prisidėjo per 24 valandas iki penktadienio ryto. Dėl tokių skaičių septynių dienų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų pakilo į naujas aukštumas.
„Šiuo metu ritamės į kritišką padėtį, – sakė Lotharas Wieleris, vadovaujantis autoritetingai visuomenės sveikatos institucijai – Roberto Kocho institutui. – Jei neapsuksime šios krypties, turėsime tikrai siaubingą Kalėdų sezoną“.
Jo komentarai įgauna vis beviltiškesnį toną. Trečiadienį jis pažymėjo, kad remiantis pastarojo meto mirtingumo rodikliais, vienos dienos naujų atvejų skaičius – 52 000 – reiškia, jos artimiausiomis savaitėmis mirs dar 400 žmonių. Vadovaujantis tais pačiais rodikliais, ketvirtadienio naujų susirgimų skaičius reiškia, kad mirčių bus dar daugiau.
Kol Vokietija ir kitos šalys bando kovoti su naujausia viruso banga, daug naujų priemonių yra nukreipiamos prieš neskiepytus žmones – duomenys rodo, kad vakcinuotis atsisakę asmenys apsikrečia dažniau. Vokietijos Saksonijos žemėje sergamumas COVID-19 tarp žmonių, kurie nėra praėję visos vakcinavimo programos, yra 30 kartų didesnis.
Tarp naujausių Vokietijos žingsnių yra sprendimas į restoranus, barus ir viešus renginius įleisti tik vakcinuotus ar persirgusius žmones – tai galioje tuose rajonuose, kur hospitalizacijų rodikliai yra didžiausi. Šalis yra paskiepijusi mažiau negu 70 proc. savo populiacijos – mažiau negu kitose Vakarų Europos šalyse.
Naujas Vokietijos pandemijos planas:
Nustatyti hospitalizacijų ribą, kurią pasiekus būtų įvedami apribojimai nepasiskiepijusiems žmonėms.
Plėsti vakcinacijos kampaniją, aktyviau siūlant skiepytis, įskaitant ir stiprinančiomis dozėmis.
Įvesti privalomą darbą iš namų, kur tai yra įmanoma.
Numatyti bausmes už COVID-19 vakcinacijos pažymėjimų ar testo rezultatų klastojimą.
Austrija jau įvedė karantino formą žmonėms, kurie nėra pasiskiepiję. Panašūs ribojimai taip pat įvesti Čekijoje ir Slovakijoje.
Analizuojant hospitalizacijų ir mirčių dėl COVID-19 rodiklius, kitų šalių, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, skaičiai rodo panašų skirtumą tarp vakcinuotų ir nevakcinuotų asmenų. Didžiojoje Britanijoje ketvirtadienį buvo nustatyti 46 807 nauji atvejai – didžiausias vienos dienos skaičius beveik per mėnesį.
Drostenas ragina imtis radikalių metodų
Šiuo metu Vokietijoje įsigaliojo vadinamoji 2G (Geimpfte, Genesene – pasiskiepijusieji, persirgę) taisyklė, leidžianti į parduotuves (išskyrus maisto prekių) įleisti tik vakcinuotus ir persirgusius žmones. Ji taikoma vietovėse, kur 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei trys hospitalizuoti COVID-19 pacientai. Nauja tvarka galios ir per didelius renginius.
Tačiau garsus Vokietijos virusologas Christianas Drostenas savo tinklalaidėje „The Coronavirus Update“ pareiškė, kad 2G formatas nepakankamas.
Jam pritarė ir kitas ekspertas, rašo DW.
„Šią žiemą standartu turėtų tapti principas 2G+. Tai reiškia, kad viešuose renginiuose dalyvauti galėtų tik pasiskiepiję arba persirgę, bet tik po papildomo testavimo“, – sako epidemiologas Hajo Zeebas.
Būtinybę griežtinti 3G (asiskiepijusieji, persirgę, pasitikrinę ) taisyklę H. Zeebas dar praėjusią savaitę argumentavo tuo, jog net ir persirgę bei pasiskiepiję asmenys gali užsikrėsti koronavirusu ir tapti viruso nešiotojais.
„Būtina kuo skubiau ribojimų atlaisvinimo režimą keisti į griežtesnį, tai būtų adekvatu dabartinei situacijai. Deja, bet tai galioja ir pilnai pasiskiepijusiems“, – įsitikinęs imunologas.
Jeigu žmogus eina, pavyzdžiui, į restoraną, nepakanka prie įėjimo patikrinti jo skiepų pasą ar dokumentą, įrodantį, kad jis persirgo koronavirusu, įsitikinęs matematinės epidemiologijos ekspertas iš Heidelbergo universiteto Janas Fuhrmannas. Būtinas ir neigiamas koronaviruso testo rezultatas – taip pat ir persirgusiems ar pilnai pasiskiepijusiems, įsitikinęs ekspertas.
Mokslininkai vieningai sutinka ir dėl to, kokį svarbų vaidmenį kovoje su naujuoju koronavirusu atlieka skiepai. Virusologas Ch. Drostenas ragina teisingai taikyti priemones, skatinančias aktyvią vakcinaciją. „Turime 15 mln. žmonių, kurie jau seniai turėjo pasiskiepyti, bet vis dar to nepadarė“, – sako jis. O juk tarp tų žmonių nemažai pagyvenusių ir sergančių lėtinėmis ligomis, kitaip tariant, priklausančių rizikos grupei, priduria Ch. Drostenas.
Įvedus 2G taisyklę, žmonėms teks labai greitai apsispręsti: pasiskiepyti ar būti atribotiems nuo socialinio gyvenimo, sako Vokietijos virusologas: „Tai vienas iš spaudimo būdų, kuriuos panaudos politikai“.
Dar viena mokslininkams ramybės neduodanti problema ta, kad dabartinis vakcinacijos lygis Vokietijoje siekia vos 0,2 proc. gyventojų per dieną. Jeigu toks tempas išliks ir toliau, prireiks mėnesių, kol, sekant Izraelio pavyzdžiu, pavyks trečiu skiepu paskiepyti bent garbaus amžiaus šalies gyventojus.
„Sparti, visiems lengvai prieinama vakcinacija ir skiepijimas papildoma doze galėtų suvaldyti dabartinę pandemijos bangą, kaip kad nutiko Izraelyje“, – įsitikinusi Viola Priesemann iš Makso Planko vardo mokslinių tyrimų bendruomenės Dinamikos ir organizacijos instituto Getingene.
Net ir tie, kurie pilnai pasiskiepiję, privalo labai aiškiai suvokti, kad ir jie gali užsikrėsti ir tapti infekcijos platintojais, ir kad pavieniais atvejais galima sunki ligos forma, tikina J. Fuhrmannas.
„Delta atmaina labai užkrečiama, tad iš esmės nuo ligos neapsaugo net ir užbaigta vakcinavimo schema. Juolab, kad po kelių mėnesių skiepų veiksmingumas saugant nuo infekcijos sumažėja“, – paaiškina jis.
Kita vertus, nuo sunkios infekcijos formos vakcina apsaugo tikrai veiksmingai, nors ir ne visus šimtą procentų: „Visada bus maža pasiskiepijusiųjų dalis, galinti sunkiai susirgti nepaisant to, jog turi visus reikiamus skiepus. Iš milijonų pasiskiepijusiųjų šis skaičius sudaro dešimtis ar netgi šimtus tūkstančių žmonių“.
Valstybinė mokslų akademija „Leopoldina“, konsultuojanti Vokietijos vyriausybę, pasisako už privalomą medicinos darbuotojų, pedagogų bei tų, kurių darbas neatsiejamas be daug kontaktų su kitais žmonėmis, skiepijimą. Akademijos mokslininkai taip pat įsitikinę, jog būtina kuo įmanoma labiau praplėsti 2G taisyklės taikymą.
Epidemiologas H. Zeebas taip pat mano, jog privalomos vakcinacijos – ir privalomos sustiprinančios dozės – medikams nepavyks išvengti. Tai ypač galioja senelių namų ir slaugos ligoninių personalui bei tiems, kurie dirba su rizikos grupėms priklausančiais asmenimis.
Vokietijos mokytojų sąjunga pasisako prieš privalomą mokytojų ir dėstytojų skiepijimą. 90 proc. pedagogų ir taip jau paskiepiję, todėl būtinybės imtis kažkokių papildomų priemonių tikrai nėra, teigia organizacijos atstovai.
Nuo spalio 11 dienos Vokietijoje už koronaviruso testą tenka mokėti – federalinė valdžia viliasi, kad šis sprendimas taps dar vienu motyvu pasiskiepyti. Nepaisant to, reguliarus testavimas ir toliau bus labai svarbus, ypač daugėjant naujų atvejų.
„Skiepai puikiai veikia kaip priemonė, skirta išvengti sunkių ligos formų, bet jie ne tokie veiksmingi kalbant apie tikimybę užsikrėsti, be to, laikui bėgant, jų veiksmingumas mažėja“, – tikina epidemiologas H. Zeebas.
Anot eksperto, šioje srityje būtini papildomi tyrimai, o reguliarus testavimas, ypač darbovietėse ir ugdymo įstaigose, turėtų ir vėl tapti privalomas.
Kuo įmanoma greičiau grąžinti nemokamą greitąjį testavimą ragino ir Federalinė gydytojų taryba. Valdžios sprendimas apmokestinti testavimą, deja, bet žmonių, nenorinčių skiepytis, nepaskatino tą padaryti, konstatuoja minėtosios tarybos prezidentas Klausas Reinhardtas.
Jeigu visos šios kovos su pandemija priemonės nepadės suvaldyti dabartinės infekcijos bangos, politikams teks susimąstyti apie dar radikalesnius metodus. Ch. Drostenas primygtinai reikalauja grąžinti griežtus kontaktų ribojimus – net jeigu tai politine ir teisine prasme sunkiai įgyvendinamas dalykas.
Anot eksperto, situacija šalyje labai sudėtinga: ligoninėse lieka vis mažiau vietų intensyviosios terapijos skyriuose. Berlyno virusologas nuogąstauja, kad mirusių nuo koronaviruso skaičius Vokietijoje gali išaugti mažiausiai iki šimto tūkstančių.
„Mūsų laukia labai įtempta žiema. Labai gali būti, jog net nauja nepaprastoji padėtis arba naujas karantinas. Imtis priemonių reikia jau dabar. Tik reikalas tas, kad sprendimus, kas artimiausiu metu laukia verslų, mokyklų, viešojo ir asmeninio gyvenimo, visgi priima ne mokslininkai, o politikai“, – konstatuoja akademikas.
