Apie tai pranešė CIT ir „Laisvės radijo“ žurnalistas Markas Krutovas.

Remiantis CIT duomenimis, iš Čečėnijos Ukrainos kryptimi permetama 141-ojo specialiojo Achmado Kadyrovo pulko (pulkas „Sever“) karinė technika. Šis pulkas įeina į Rusijos nacionalinės gvardijos pajėgų sudėtį ir yra dislokuotas Grozne.

Tyrėjai išsiaiškino, kad videoklipe, kuris buvo paskelbtas internete vasario 2 d., matyti čečėnų BTR-80 bei šarvuotųjų automobilių „Tigr“ ir „Ural-VV“ kolona. Karinė technika buvo pastebėta netoli Kabardos-Balkarijos miesto Prochladno, kai judėjo šiaurės vakarų kryptimi.

Be to, netoli Nevinomysko (Stavropolio kraštas) miesto, esančio maždaug už 500 kilometrų nuo Ukrainos, buvo pastebėta Grozno OMONo šarvuotųjų automobilių „Patrul“ ir „Gorec“ kolona, važiuojanti ta pačia kryptimi.

„Conflict Intelligence Team“ nariai pažymėjo, kad šios pajėgos faktiškai yra pavaldžios Ramzanui Kadyrovui. Jos gana retai palieka Čečėnijos teritoriją.

2014 m. vadinamųjų „kadyrovcų“ buvo pastebėta Donbase, kur jie prisidėjo prie pirmojo bandymo šturmuoti Donecko oro uostą, taip pat 2018-aisiais, kai „kadyrovcai“ dalyvavo Rusijos surengtose pratybose Arktyje.

Tyrėjų komanda pridūrė, kad tiksliai nežino, ar kolonos iš tikrųjų važiuoja į Krymą arba prie Ukrainos sienų, tačiau pirmiau minėti faktai jiems kelia nerimą.

„Jeigu galimame įsiveržime į Ukrainos teritoriją dalyvaus „kadyrovcai“, tai reikš gerokai mažesnę galimybę kontroliuoti karo teisės normų paisymą ir veiksmus taikių gyventojų atžvilgiu“, – nurodė „Conflict Intelligence Team“.

Neskelbtas susitikimas

Panašu, kad Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas neseniai buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Apie tai vasario 3-iosios naktį pranešė R. Kadyrovo spaudos tarnyba. Kada tiksliai vyko susitikimas, pavadintas „darbiniu“, ir kas jį inicijavo, nenurodoma.

Rusijos prezidento svetainė apie V. Putino ir R. Kadyrovo pokalbį nepranešė nei trečiadienio, nei ketvirtadienio vakarą.

Tačiau Kremlius ketvirtadienį neigė praradęs kontrolę Čečėnijoje, kuriai geležiniu kumščiu vadovaujantis R. Kadyrovas prievarta iš Rusijos susigrąžino vieną moterį, kurios šeima pateko į jo nemalonę.

Šis įžūlus poelgis sukėlė būgštavimų, kad R. Kadyrovas yra pajėgus veikti toli už jo griežtai kontroliuojamos, Rusijai priklausančios Šiaurės Kaukazo respublikos ribų.

V. Putinas trečiadienį susitiko su R. Kadyrovu Kremliuje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai vienas Čečėnijos parlamento narys pažadėjo „nukapoti galvas“ minėtos šeimos nariams.

„Visiškai nesutinku, kad padėtis tapo nekontroliuojama“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą apie Čečėniją.

„Kodėl gi Putinui reikėtų bijoti Rusijos regiono lyderio?“ – klausė D. Peskovas.

Vaizdo įraše socialiniame tinkle „Instagram“ R. Kadyrovas pranešė su V. Putinu aptaręs „skubius klausimus“ ir pridūrė, kad „prezidentas visada mus palaiko“.

Į regioną sugrąžinta Zarema Musajeva yra buvusio Čečėnijos federalinio teisėjo Saidžio Jangulbajevo, vėliau patekusio į režimo nemalonę, žmona.

Poros sūnus Abukabaras Jangulbajevas dirbo teisininku nevyriausybinėje organizacijoje – Komitete prieš kankinimus. Gruodį jis buvo apklaustas ir išvyko iš Rusijos.

R. Kadyrovo režimas trečiadienį suorganizavo kampaniją prieš šią šeimą. Respublikos sostinėje Grozne jis surengė, anot pareigūnų, spontanišką 400 000 žmonių mitingą prieš Jangulbajevus.

Mieste gyvena mažiau nei 300 tūkst. žmonių.

R. Kadyrovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip pagrindinėje Grozno aikštėje vyksta vyrų demonstracija, jos dalyviai trypia plakatus su Jangulbajevų šeimos atvaizdais ir juos degina.

Komitetas prieš kankinimus naujienų agentūrai AFP atsiuntė stebėjimo kamerų padarytą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip maždaug už 1,8 tūkst. į šiaurę nuo Čečėnijos esančiame Žemutiniame Naugarde nežinomi asmenys iš lifto ištraukia Z. Musajevą ir ją suima.

Organizacija pranešė perdavusi šią bylą Europos žmogaus teisių teismui.

„Amnesty International“ moters suėmimą pavadino „pagrobimu“ ir paragino Rusiją „nedelsiant“ ją paleisti.

NATO vadovas reiškia susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų telkimo

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Rusija tebetelkia savo pajėgas aplink Ukrainą ir kad Baltarusijoje šiuo metu dislokuota daugiausiai rusų karių ir karinės įrangos per pastaruosius tris dešimtmečius.

Rusija prie Ukrainos šiaurinių ir rytinių sienų yra dislokavusi jau daugiau kaip 100 tūkst. karių, todėl Vakarai nerimauja, kad Maskva surengti antrą nuo 2014 metų įsiveržimą ir destabilizuoti kaiminės šalies ekonomiką. Tačiau rusų pareigūnai neigia, kad ruošiamasi invazijai.

„Pastarosiomis dienomis stebėjome gausių rusų karinių pajėgų perkėlimą į Baltarusiją. Šioje šalyje dislokuotas didžiausias Rusijos kontingentas nuo Šaltojo karo laikų“, – NATO būstinėje Briuselyje žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Anot jo, rusų karių skaičius Baltarusijoje tikriausiai išaugs iki 30 tūkstančių. Juos palaiko specialiosios pajėgos, modernūs naikintuvai, trumpojo nuotolio balistinės raketos „Iskander“ ir oro erdvės gynybos sistemos S-400.

„Taigi, kalbame apie platų šiuolaikinių karinių pajėgumų spektrą. Visa tai bus derinama su kasmetinėmis Rusijos branduolinių pajėgų pratybomis, kurios turėtų vykti šį mėnesį“, – nurodė J. Stoltenbergas.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ketvirtadienį atvyko į Minską patikrinti, kaip rengiamasi vasario 10–20 dienomis numatytoms didelėms rusų ir baltarusių karinėms pratyboms. S. Šoigu susitiko su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka. Kalbėdamas apie būsimus manevrus, A. Lukašenka pabrėžė, kad jų tikslas – „sustiprinti sieną su Ukraina“.

J. Stoltenbergas paragino Maskvą „deeskaluoti“ padėtį, taip pat atkartojo Vakarų perspėjimus, kad „bet kokia tolesnė Rusijos agresija turės rimtų pasekmių ir brangiai atsieis“.

NATO neketina siųsti karių į Ukrainą, jei Rusija įsiveržtų, tačiau pradėjo stiprinti netoliese esančių šalių narių – visų pirma Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos – gynybą. Trisdešimt narių turintis karinis aljansas taip pat planuoja sutvirtinti savo gynybos potencialą Juodosios jūros regione netoli Bulgarijos ir Rumunijos.

J. Stoltenbergas taip pat pasveikino JAV prezidento Joe Bideno trečiadienį priimtą sprendimą pasiųsti 2 tūkst. JAV karių į Lenkiją ir Vokietiją, taip pat perkelti dar 1 tūkst. karių iš Vokietijos į Rumuniją. Šiuo žingsniu Vašingtonas siekia parodyti tiek sąjungininkams, tiek priešininkams savo įsipareigojimą NATO rytiniam flangui.

„Esame pasiryžę rasti politinį krizės sprendimą, tačiau turime būti pasirengę blogiausiam“, – sakė J. Stoltenbergas, sveikindamas kelių sąjungininkių neseniai pateiktus kitus pasiūlymus dėl karių ir įrangos.

Rusija nepritaria NATO karių perkėlimui ir vadina jį „destruktyviu“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (214)