24 valandų televizijos maratonas buvo tiesiogiai transliuojamas iš vieno teatro Santjage. Šią laidą vedė Čilėje gimęs populiarus pramoginių televizijos laidų vedėjas Donas Francisco, dirbantis ispanų kalba transliuojančioje JAV televizijoje "Univision".
Policijos pareigūnai, vadinami karabinieriais, buvo skubiai pasiųsti į šį pajūrio kurortą, esantį į pietus nuo Santjago, po 8,8 balo žemės drebėjimo, kuris smogė šiam regionui prieš savaitę.
Karabinieriai, kurie padeda tramdyti įsisiautėjusius marodierius, apsistojo mokykloje, esančioje netoli pagrindinės Konstitusjono aikštės.
Vienas iš pareigūnų - kapralas Miltonas Munozas - stebėdamas šią laidą labai jaudinosi. "Čia esame visi kartu", nepaisant politinių skirtumų, sakė jis.
Telemaratone D.Francisco kalbintas televizijos "Channel 13" žurnalistas Soledadas Onetto pareiškė: "Noriu kuo nuoširdžiausiai jūsų paprašyti papurtyti kišenes aukoms."
Šioje laidoje parodytame tiesioginiame reportaže S.Onetto pasakojo, kaip Čilė atsigauna po pastarosios stichinės nelaimės. Žurnalistas kalbėjo gatvėje, kurioje matėsi sugriuvusios pastatų sienos ir karantys elektros laidai.
Po žemės drebėjimo Konstitusjonui smogė cunamio banga, sugriovusi daug pajūryje buvusių namų ir verslo įmonių, taip pat nunešė į jūrą nežinia kiek žuvusiųjų. Pagal oficialius pranešimus, žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotuose regionuose iš viso žuvo apie 800 žmonių.
Policininkų ūpas pakilo, kai Donas Francisco pristatė kadenciją baigiančią Čilės prezidentę Michelle Bachelet ir vizito atvykusį Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių Ban Ki-mooną.
M.Bachelet ragino žiūrovus "prisidėti prie pagalbos tiems, kam labiausiai jos reikia".
JT vadovas pirmiausiai pagyrė Čilės greitą atsaką į vasarį Haitį ištikusį stiprų žemės drebėjimą.
"Dabar savaime suprantama, kad tarptautinė bendruomenė taip pat parems Čilės žmones šiuo sunkiu metu", - kalbėjo Ban Ki-moonas, kurio žodžius laidos vedėjas vertė į ispanų kalbą.
Tačiau daugelis Konstitusjono gyventojų negalėjo pasižiūrėti šios laidos, nes elektros tiekimas didelėje miesto dalyje dar neatkurtas.
Daugelis jų taip pat iki šiol nežino viso nelaimės masto, mat šimtai gyventojų pabėgo į aukščiau kalvose įsikūrusias gyvenvietes ir kol kas negrįžo, baimindamiesi galinčių pasikartoti požeminių smūgių ir cunamių.