Čilėje per protestus padegtas universitetas, nuniokota bažnyčia

Šalį jau tris savaites apėmę beprecedenčiai protestai prieš socialinę ir ekonominę nelygybę.

Protestuotojai susirėmė su policija, pastačiusia užtvaras, kad apsaugotų privatų Pedro de Valdivios universitetą. Įvykių liudininkai pasakojo, kad neilgai trukus prieš šimtmetį pastatyto universiteto administracinio pastato medinis stogas pradėjo liepsnoti.

Ugniagesiams buvo sunku pasiekti gaisro vietą, nes gatves buvo užplūdę didelės protestuotojų minios.

Be to, demonstrantai įsiveržė į netoliese esančią Dangun Žengimo bažnyčią, pastatytą 1876 metais, ištempė jos baldus į lauką ir padegė.

Dešimtys tūkstančių žmonių anksčiau buvo užpildę Italijos aikštę, kurioje pastaruoju metu reguliariai rinkdavosi demonstrantai, siekdami parodyti savo įtūžį dėl mažų atlyginimų, didelių švietimo ir sveikatos apsaugos kainų bei socioekonominės sistemos, laikomos palankia turtingiesiems. Per šiuos neramumus jau žuvo 20 žmonių.

Per trečiąsias dideles eitynes protestuotojai tą vietą pervadino „Orumo aikšte“.

Sutemus protestuotojai užblokavo gatves netoli vieno prabangaus prekybos centro, laikomo šiuolaikiškos, klestinčios Čilės simboliu, ir statė barikadas bei degino padangas. Demonstrantai taip pat skandavo šūkius prieš konservatyvių pažiūrų prezidentą Sebastianą Pinerą.

Minėtas prekybos centras dėl neramumų nedirba jau beveik dvi savaites.

Demonstrantams einant pro prezidentūrą, protestuotojai skandavo šūkius ir reikalavo, kad valstybės vadovas atsistatydintų. Demonstrantai taip pat plūdo policininkus, saugojusius pastatą.

„Atėjau sutriuškinti mitų, kad šie protestai yra smurtiniai“, – sakė 27 metų studentas, vardu Cristianas.

Ketvirtadienį S. Pinera paskelbė įvesiantis griežtesnių viešosios tvarkos apsaugos priemonių.

Neramumai, prasidėję spalio 18-ąją nuo protestų prieš planų pabranginti naudojimąsi metropolitenu, peraugo į padeginėjimą, plėšikavimą ir kasdienius protestuotojų susirėmimus su policija, visuomenei reikalaujant keisti padėtį šalyje, daugelio laikomoje viena stabiliausių Pietų Amerikos valstybių.

Policija ketvirtadienį nurodė, kad per šią neramumų bangą buvo areštuota beveik 10 tūkst. žmonių, bet dauguma jų buvo greitai paleisti.

Prezidentas praeitą savaitę pertvarkė vyriausybę ir paskelbė virtinę priemonių, turinčių nuraminti protestuotojus. Tarp šių priemonių yra įstatymas, garantuojantis apie 465 JAV dolerių (421 euro) minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Tačiau protestuotojai toliau reikalavo, kad milijardierius S. Pinera, remiamas dešiniosios stovyklos, atsistatydintų.