Sprendimas vidurnaktį atšaukti nepaprastą padėtį buvo priimtas praėjus dviems dienoms po to, kai daugiau nei milijonas žmonių buvo išėję į gatves reikalauti ekonominių ir politinių reformų.
Šeštadienį buvo atšaukta ir didžiulį visuomenės nepasitenkinimą kėlusi komendanto valanda.
Nepaprastoji padėtis ir komendanto valanda buvo įvestos Čilę supurčius rimčiausiems per kelis dešimtmečius pilietiniams neramumams. Įvedus nepaprastąją padėtį, į gatves buvo pasiųsta apie 20 tūkst. karių.
Protestai, kurie prasidėjo kaip sprendimo nesmarkiai pabranginti metropoliteno bilietus išprovokuota studentų akcija, greitai tapo nevaldomi ir peraugo į kruviną smurtą.
Prezidentūra socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad nepaprastoji padėtis atšaukiama „visuose regionuose ir miestuose, kur ji buvo paskelbta“.
Kiek anksčiau S. Pinera pranešė „paprašęs visų ministrų atsistatydinti, kad būtų suformuota nauja vyriausybė“.
„Susidūrėme su nauja realybe, – šeštadienį sakė prezidentas. – Čilė dabar yra kitokia nei prieš savaitę“.
„Eik po velnių“
Tačiau sekmadienį demonstracijos tęsėsi. Valparaise, esančiame už 120 km į vakarus nuo sostinės Santjago, maždaug 100 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse, kurios baigėsi pavieniais demonstrantų ir policijos susirėmimais.
Apie 15 tūkst. žmonių buvo taikiai susirinkę viename sostinės Santjago parkų, o maždaug tūkstantis dviratininkų prie prezidentūros rūmų skandavo: „Ei, Pinera, eik po velnių.“
Jungtinės Tautos ketvirtadienį pranešė, kad siųs specialiąją misiją į Čilę tirti įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, šią paprastai vieną stabiliausių Pietų Amerikos šalių krečiant pražūtingiems antivyriausybiniams protestams.
Šie neramumai yra didžiausi Čilėje per visą jos demokratijos laikotarpį po Augusto Pinocheto karinės diktatūros.
Demonstrantai piktinasi Čilės neoliberaliuoju socialiniu modeliu, mažais atlyginimais ir pensijomis, didelėmis sveikatos priežiūros ir švietimo išlaidomis bei reikšmingu atotrūkiu tarp turtingųjų ir skurstančiųjų. Jie taip pat reikalauja milijardieriaus S. Pineros atsistatydinimo.