S. Cichanouskaja, kuri po ginčijamų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų buvo priversta pasitraukti į Lietuvą, sakė nepripažįstanti A. Lukašenkos teisėtu valstybės vadovu.

„Šis mėginimas pripažinti save teisėtu [prezidentu] nulėmė tik tai, kad ankstesni įgaliojimai pasibaigė, o žmonės jam naujo mandato nesuteikė. Ši vadinamoji inauguracija, žinoma, yra farsas. Iš tikrųjų, šiandien Lukašenka tiesiog išėjo į pensiją“, – pabrėžė ji.

„Tai reiškia, kad jo įsakymai valdžios struktūroms nebėra teisėti, o tai reiškia, kad jie nėra vykdytini. Aš, Sviatlana Cihanouskaja, esu vienintelė Baltarusijos žmonių išrinkta lyderė. Dabar mūsų užduotis yra kartu pastatyti naują Baltarusiją“, – pareiškė opozicijos lyderė.

Ji pridūrė, kad šią savaitę lankydamasi Briuselyje išgirdo iš europiečių lyderių raginimus nutraukti smurtą Baltarusijoje ir surengti naujus sąžiningus rinkimus.

„Jie yra pasirengę suteikti realios pagalbos – esama rimtų investicijų paketų, kurie numatyti Baltarusijai po demokratijos pergalės“, – teigė S. Cichanouskaja.

Baltarusijos opozicija ketina surengti neterminuotą protesto akciją po trečiadienį įvykusios A. Lukašenkos inauguracijos, apie kurią iš anksto nebuvo skelbta.

„Mes niekada nesutiksime su klastojimu ir reikalaujame naujų rinkimų! Kviečiame visus pradėti neterminuotą nepaklusnumo akciją“, – „Telegram“ kanalu parašė opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška.

A. Lukašenkos inauguraciją jis pavadino „beprecedente situacija“.

„Šiandien pamatėme beprecedentę situaciją. Kadenciją baigiantis prezidentas, kuris tvirtina, kad per rinkimus gavo daugiau kaip 80 proc. balsų, įvykdė specialiąją operaciją dėl saviinauguracijos. Sergstimas OMONo, paslapties ir slaptumo sąlygomis, siaurame paskubomis suvežtų valdininkų rate. Kur džiūgaujantys piliečiai? Kur diplomatinis korpusas?“ – rašė P. Latuška.

A. Lukašenka trečiadienį visiškai netikėtai Baltarusijos žurnalistams ir stebėtojams davė prezidento priesaiką šeštai kadencijai, tačiau analitikai sako, jog taip jis pademonstravo, kad jaučiasi neužtikrintas.

„Kartą dieviškąja apvaizda Baltarusijos liaudis lengvai ir, tiesą sakant, netikėtai įgijo savo nepriklausomybę. Ir mes ilgai laikėme ją duotybe, kartais nevertinome. O šiandien, per kančias pasiekę šią pergalę, pakilome į naują savimonės lygį“, – per prisaikdinimo ceremoniją kalbėjo A. Lukašenka; jo žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

„Aprimę po rinkimų mūšių karštinės pamatėme, kaip bręsta visa mūsų tauta. Ir nors Baltarusija pagal pasaulio standartus yra labai jauna nepriklausoma valstybė, baltarusiai kaip liaudis nebėra vaikai – mes esame tauta“, – pridūrė jis.

„Negaliu, neturiu teisės palikti baltarusių, kurie su valstybiniu kursu susiejo ne tik politines pažiūras, bet ir savo likimą, savo vaikų ateitį; visų, kas liko ištikimas šaliai ir liaudžiai tokiu sunkiu Baltarusijai laikotarpiu“, – sakė A. Lukašenka.

„Valstybės tarnautojai ir žmonės su antpečiais pademonstravo ištvermę, drąsą ir vieningumą“, – pareiškė jis.

„Mūsų valstybingumui buvo mestas precedento neturintis iššūkis – ne kartą išbandytų nepriklausomų valstybių naikinimo patikimų technologijų iššūkis. Tačiau tapome viena iš nedaugelio – galbūt net vienintele – [valstybe], kur „spalvotoji revoliucija“ nesuveikė. Ir tai yra baltarusių, kurie jokiu būdu nenori prarasti šalies, pasirinkimas“, – teigė A. Lukašenka.

„Beprecedentis išorinis spaudimas mus tik užgrūdino, padarė ryžtingesnius ir nenuolaidžius kovoje už savą – svetimo mums nereikia“, – pažymėjo jis.

Jis pareiškė esąs tikras, jog Baltarusija artimiausiu metu gali tikėtis naujų ekonominių, logistinių, technologinių ir kitokių sprendimų.

„Būtina įžengti į šį „renesansą“, visapusiškai išnaudoti jo galimybes, plėtojant tai, ką galime padaryti“, – sakė šalį nuo 1994 metų valdantis autokratas.

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka.

7 šalys skelbia nepripažįstančios A. Lukašenkos Baltarusijos prezidentu

Vokietija, Slovakija, Danija, Čekija nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos Baltarusijos prezidentu, trečiadienį pareiškė šių šalių atstovai. A. Lukašenką prezidentu laikyti atsisakė ir visos trys Baltijos šalys.

„Visiškai nebuvo laikomasi minimalių reikalavimų demokratiniams rinkimams. Jie nebuvo nei teisingi, nei laisvi“, – pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas, A. Lukašenkai slapta surengus savo inauguraciją.

„Net po šiandienos ceremonijos A. Lukašenka nėra teisėtas prezidentas, nes trūksta demokratinio teisėtumo, kuris, norint jį pripažinti prezidentu, būtų būtina sąlyga“, – sakė jis.

Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas taip pat pareiškė, kad jo šalis nepripažįsta A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos prezidentu.

„Aliaksandras Lukašenka, kurio inauguracija įvyko šiandien, neturi legitimumo valdyti savo šalį. Jis yra atsakingas už Baltarusijos prezidento rinkimus, kurie nebuvo nei laisvi, nei teisingi“, – parašė slovakų URM vadovas tviteryje.

„Slovakija stovi Baltarusijos piliečių pusėje“, – pridūrė jis.

Latvija savo ruožtu mano, kad Minske surengta inauguracijos ceremonija neįteisina rinkimų rezultatų ir nesuteikia A. Lukašenkai įgaliojimų šeštą kadenciją eiti prezidento pareigas, pranešė Užsienio reikalų ministerija Rygoje.

URM atstovas Janis Bekeris naujienų agentūrai BNS pareiškė, kad toks žingsnis tik pagilins politinę krizę Baltarusijoje.

„Naujas Baltarusijos prezidentas gali būti išrinktas tik Baltarusijos žmonių per laisvus ir sąžiningus rinkimus, dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams“, – nurodė ministerija.

Anot jos, rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykęs balsavimas nebuvo nei laisvas, nei sąžiningas, todėl „Latvija nepripažįsta šių rinkimų rezultatų ir nelaiko Aliaksandro Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu“.

Vis tik Latvija „paliks atvirus diplomatinius kanalus, skirtus bendradarbiavimui su Baltarusija techniniu lygiu“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda netrukus po to, kai pasirodė žinia apie inauguraciją Minske, pareiškė, kad Lietuva nepripažįsta A. Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu.

Danijos užsienio reikalų ministras Epe Kofadas pakomentavo A.Lukašenkos inauguraciją: „Lukašenka patvirtino savo nelegitimumą surengdamas slaptą inauguraciją. Baltarusijai reikia laisvų ir sąžiningų rinkimų, demokratiškai išrinkto prezidento. Netikri rinkimai turėtų atvesti Lukašenką ne į prezidento rūmus, o į ES sankcijų sąrašą“.

Čekija taip pat nepripažino Lukašenkos inauguracijos teisėta.

„Baltarusijos rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“, – tviteryje rašė Čekijos užsienio reikalų ministras Tomaszas Petričekas.

Kaip pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentai, pranešimų apie rengiamą inauguraciją trečiadienį ryte pasirodė platformos „Telegram“ kanalais. Vėliau interneto žiniasklaidos priemonės paskelbė A. Lukašenkos kortežo nuotraukų. Žurnalistai iškėlė versiją, kad tai A. Lukašenkos inauguracijos repeticija.

A. Lukašenkos oficialioje interneto svetainėje jokio pranešimo nebuvo, valstybinė televizija ceremonijos tiesiogiai netransliavo. Taip tikriausiai siekta išvengti protestuotojų susibūrimo.

Pareigūnai Minske neatsiliepdavo į skambučius arba sakydavo jokios informacijos apie inauguracijos datą neturintys. Tačiau netrukus „Telegram“ kanalais ir Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros BelTA svetainėje pasirodė pranešimai, kad A. Lukašenka davė prezidento priesaiką ir pradėjo eiti pareigas.

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka.

Oficialiais duomenimis, A. Lukašenką „palaikė“ 80,1 proc. rinkėjų, o opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja gavo 10,12 proc. balsų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rezultatus laiko suklastotais.