Keleto valstybių sprendimas sustabdyti bendrovės „AstraZeneca Plc.“ sukurtos vakcinos naudojimą, kilus susirūpinimui dėl jos saugumo – nepaisant Bendrijos reguliuotojo rekomendacijų, – atskleidžia bendros sistemos spragas, kurios gali susilpninti ES tiek politiškai, tiek ekonomiškai.
Anot kelių Europos pareigūnų, sprendimai, priimti virtinėje ES šalių sostinių, nuo Kopenhagos iki Romos, nebuvo derinti vienų su kitais ar su ES vykdomosios valdžios institucija Briuselyje. Italija ir Prancūzija antradienį nurodė, jog yra pasirengusios atšaukti sustabdymus.
Bet galiausiai tokia vienašališka polemika gali dar labiau pakenkti Bendrijos pastangoms susigrąžinti savo, kaip visos sistemos, ekonominę gerovę ir reputaciją.
„Toks sprendimas atrodo gana nekoordinuotas, spontaniškas, galbūt inspiruotas politinio nervingumo“, – antradienį „Bloomberg Television“ sakė Guntramas Wolfas, Briuselyje veikiančios „Bruegel“ ekspertų grupės direktorius, turėdamas galvoje pirminius vakcinos naudojimo stabdymus. Pasak jo, tokie veiksmai „žlugdo“ planus sparčiai įgyvendinti vakcinacijos kampaniją.
27 narių-valstybių Bendrija iš lėto įsisiūbavo skiepydama savo 450 mln. gyventojų, ypač lyginant su Jungtine Karalyste (JK), neseniai atsiskyrusią nuo ES. Spartūs JK vakcinacijos tempai, žadantys perspektyvą vėl atverti parduotuves bei versloves ar net užsienio keliones, buvo pagrindinė varomoji jėga, lėmusi svaro sterlingų vertės kilimą šiais metais. Svaras euro atžvilgiu šių metų vasarį pabrango iki vienų metų maksimumo, tuo keldamas grėsmę dar labiau pažeminti Europą, nes britai netrukus galbūt galės sau leisti pigiai atostogauti žemyne.
Situacijos nevaldomumo ir panikos jausmą Europos Sąjungoje šią savaitę apsunkino kelių šalių, tarp jų ir didžiausių ekonomikų, sprendimas sustabdyti „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą, tol, kol bus ištirtas galimas jos šalutinis poveikis. Tokie sprendimai buvo priimti pasirodžius pranešimams, esą „AstraZeneca“ vakcina sukelia kraujo krešulių susidarymą. Europos vaistų agentūra (EVA), ES reguliuotoja, primygtinai tvirtino, kad vakcina saugi, ir pareiškė, kad toks žingsnis gali pakenkti pasitikėjimui vakcinomis.
Vangiai vykdoma vakcinacija, išlaikant pandeminius ribojimus verslovėms ilgesnį laiką, kainuos brangiai, teigė Maeva Cousin, „Bloomberg Economics“ ekonomistė. Jos vertinimu, ekonominiai nuostoliai sulig kiekviena galiojančių ribojimų savaite sieks apie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Europos rizikos atsilikti auga, juolab atsižvelgus į JAV prezidento Joe Bideno inicijuotą didelio masto 1,9 trln. JAV dolerių JAV ekonomikos skatinimo programą, kurią prezidentas siekia vėliau papildyti atskira infrastruktūros programa.
Vėl pašokus mirčių nuo COVID-19 skaičiams ir vyriausybėms tęsiant ar griežtinant karantinus, viso šio chaoso, kuriame atsidūrė Europa, politinė žala įgauna grėsmingą mastą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri skelbia atsistatydinsianti šiais metais po šešiolikos metų buvimo prie Europos dominuojančios šalies vairo, liudijo istorinį savo krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pralaimėjimą sekmadienį vykusiuose dviejų Vokietijos žemių parlamentų rinkimuose, kurie laikomi rinkėjų nuomonės testu prieš rugsėjį vyksiančius Vokietijos visuotinius rinkimus. Pasigirstant kaltinimams, esą vakcinacija vyksta per lėtai dėl to, kad jos partija praranda paramą nacionaliniu mastu, A. Merkel netikėtai sulaukė raginimų iš opozicijos atleisti jos sveikatos apsaugos ministrą po „AstraZeneca“ vakcinos stabdymų.
Mario Draghi, kaip Italijos premjero, „medaus mėnuo“ staiga baigėsi praėjus vos mėnesiui, – infekcijų rodikliai pasiekė trijų mėnesių aukštumas, ir jis vėl uždarė mokyklas.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris ruošiasi 2022 metų pavasarį vyksiantiems rinkimais, stebi, kaip jo pranašumas prieš jo ultradešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen tolydžio silpsta, jai aršiai kritikuojant jo pandemijos valdymo metodus.
„ES vakcinacijos kampanija, arba nepakankamas jos mastas, turės ilgalaikį poveikį Europos politikai, pavyzdžiui, gali atimti galią iš dabartinių vyriausybių ir sutrikdyti ekonominį atsigavimą ypač smarkiausiai nukentėjusiose šalyse“, – teigė Camino Mortera, Briuselyje esančio Europos reformų centro vyresnioji mokslinė bendradarbė.
ES sprendimus priimančiose institucijose, kaip ir virtinėje šalių sostinių, nuo Berlyno iki Lisabonos, pareigūnai nesiliauja stabėtis, kaip Europa įsigudrino atsidurti tokioje keblioje padėtyje.
ES pareigūnų nuomone, tokiems ryškiems populistams kaip Donaldas Trumpas ir Borisas Johnsonas nepavyko suteikti pandemijos klausimo sprendimui būtino svarumo, priešingai nei Europai, kuri laikosi senamadiškesnio požiūrio: pirmiausia saugumas. Bet jeigu atsargesnis Bendrijos požiūris praėjusiais metais ir padėjo sumažinti mirštamumo mastą, atsiradus vakcinoms tokia nuostata galėjo tapti trukdžiu.
Tuo metu, kai Jungtinės Karalystės vyriausybė surizikavo iš pat pradžių ėmusi investuoti į vakcinas ir suskubo kuo greičiau patvirtinti vakcinas, kad žmonės galėtų būti greitai skiepijami, ES sprendimas griežčiau laikytis mokslinio proceso davė atitinkamų rezultatų: kampanija vyko vangiai. Būtent lankstumo trūkumas buvo viena iš „Brexit“ šalininkų cituojamų priežasčių, kodėl šalis pasitraukė iš ES. Tas pats veiksnys galbūt suvaidino savo vaidmenį ir susidariusioje aklavietėje dėl „AstraZeneca“.
ES, turimais duomenimis, sušvirkštė vienuolika dozių šimtui žmonių, palyginti su 33 dozėmis Jungtinėse Valstijose ir 39 dozėmis Jungtinėje Karalystėje, rodo „Bloomberg Vaccine Tracker“ duomenys.
Vis dėlto ES pagrįstai nerimauja dėl nepakankamo vakcinų pristatymo, ypač dėl Jungtinėje Karalystėje pagamintos „AstraZeneca“ – nepaisant Europos nenoro ją naudoti: pirmąjį pusmetį bus pristatytas tik maždaug trečdalis užsakytų vakcinų. Joe Bideno administracija atmetė Europos prašymus dalytis vakcinomis, pareikšdama, kad pirmiausia turi būti paskiepyti amerikiečiai, ir tai liudija apie galimą įtampą su Jungtinėmis Valstijomis.
Europos Sąjunga dažnai kaltinama dėl lėtų procesų tempų, tačiau pastarasis atvejis rodo, koks svarbus Bendrijai yra saugumas, teigia vienas Prancūzijos pareigūnas. E. Macronas apsikeitė žinutėmis su A. Merkel šiuo klausimu ir kalbėjo telefonu su M. Draghi antradienį ryte, teigė pareigūnas.
Vyriausybės primygtinai tvirtino, kad sprendimas sustabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nėra politiškai motyvuotas bandymas nubausti bendrovę dėl jos nevykdomų pristatymo sąlygų. Toks žingsnis yra „prevencinis“, per internetu surengtą spaudos konferenciją sveikatos tema sakė Italijos sveikatos apsaugos ministras Robertas Speranza.
Bet ne visur laikomasi tokios nuomonės. Pasak vienos Europos vyriausybės pareigūno, pirmieji žingsniai link dabartinės situacijos buvo žengti, kai Vokietija pareiškė, kad iškilus susirūpinimui dėl vakcinos veiksmingumo, ji neskiepys „AstraZeneca“ vakcina senyvo amžiaus asmenų. Toks pareiškimas turėjo įtakos kitoms šalims, kurios netrukus pasekė Vokietijos pavyzdžiu. Anot kai kurių ES pareigūnų, Vokietijos sprendimas sustabdyti vakcinos naudojimą turėjo panašų grandininį poveikį Bendrijoje.
Savo komentare dėl Europos dienos paminėjimo gegužės 9 dieną Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasitelkė Roberto Schumanno, vieno iš pagrindinių Europos Sąjungos iniciatorių, išmintį, – šis parodė, kad „pasitraukimas iš krizės pareikalavo naujos politinės mąstysenos ir atsiplėšimo nuo praeities“. Anot U. von der Leyen, per pandemiją „mes turime elgtis taip pat“.
„Turime pripažinti, kad Europa, kai išeis iš šios krizės, negalės būti ir nebebus tokia pati, kokia buvo iki jos“, – sakė ji.
Ir kol kas nežinia, į kurią pusę pakryps svarstyklės – ar ji taps stipresnė, ar silpnesnė.
