aA
Įsisiautėjęs ir daugiau nei 10 dienų nepažabotas miško gaisras Černobylio atominės elektrinės teritorijoje antradienį kiek aprimo, teigia situaciją vietoje itin atidžiai stebintis ir Pripetėje daug kartų lankęsis istorinių vietų tyrinėtojas bei gidas Šarūnas Jasiukevičius.
Miško gaisrai prie Černobylio atominės elektrinės
Miško gaisrai prie Černobylio atominės elektrinės
© AFP / Scanpix

Portalo praeitieszvalgas.lt kūrėjas ir tinklaraštininkas tvirtino, kad gaisrą pažabojo sėkmingai pasisukusi gamtos stichija – naktį į antradienį teritorijoje gausiai palijo, o atvirų liepsnos židinių paryčiais nenustatyta.

Tačiau iki didelės nelaimės trūko nedaug. Pirmadienio vakare liepsnos jau laižė Pripetės miestelio pašonę, o gaisro gesinimas apleistame ir apaugusiame mieste būtų itin sudėtingas. „Daugiausiai įtampos ir buvo apie 18 valandą, kada liepsna jau artėjo prie Pripetės. Kai jau žemėlapiuose, nuotraukose matosi, kad jau yra indikacija, kad eina į miesto pradžią. Tada ir buvo tas 10 minučių klausimas. Paskui paskutinis atnaujinimas buvo 20 val. vakare, gal apie 19 val., kad liepsna nuo pripetės pasitraukė ir nuėjo link atominės elktrinės. Paskutiniais duomenimis, liepsna pasiekė atominės elektrinės teritoriją, daugiau oficialių duomenų kol kas neturiu“, – sakė Š. Jasiukevičius.

„Pripetės, kiek žinau, liepsna nepasiekė. Na, Palietė, bet į miestą nepateko. Ten praktiškai 10 minučių klausimas buvo, bet pasikeitė vėjo kryptis ir viską išgelbėjo. Jeigu būtų persimetę, tai būtų labai komplikuota, nes mišką gesinti yra lengviau negu miestą. Tuo labiau, kad ten mieste daug medžių priaugę, – teigė pašnekovas, – kas blogiau, tai kad pasikeitus krypčiai dabar eina į šiurę link Baltarusijos. Ten labai miškingos teritorijos“.

Miško gaisrai prie Černobylio atominės elektrinės
Miško gaisrai prie Černobylio atominės elektrinės
© AFP / Scanpix

Nevyriausybinės organizacijos skyriaus Rusijoje atstovai, kuriuos citavo „Reuters“, teigė, kad didžiausias gaisro židinys buvo apėmęs 34 tūkst. hektarų, o antrasis liepsnojo vos už kilometro nuo buvusios jėgainės, jis užima 12 tūkst. hektarų plotą

Černobylio draudžiamosios zonos valdymo agentūra, atsakinga už šią teritoriją, teigia, kad gaisrai per praeitą savaitę išdegino daugiau nei 8600 akrų plotą. Šeštadienį į draudžiamąją zoną buvo išsiųsta per 400 ugniagesių, apie 100 gaisrinių mašinų ir keli sraigtasparniai. Dėl susiklosčiusios situacijos pareigūnai pareikalavo evakuotis Poliske miestelio, esančio zonos viduje, gyventojus.

Kilo pavojus branduolinių atliekų saugyklai


Nevaldomas gaisras pavojingai artinosi prie keletos itin radioaktyvių objektų, dėl ko buvo kilusi reali grėsmė reikšmingam radiacinio fono suaktyvėjimui.

„Kiek žinau, technikos kapinyno nepasiekė. Jis yra labai toli nuo tos vietos, bet yra branduolinių atliekų saugykla prie elektrinės, tai vat iki ten buvo liepsnos jau keli kilometrai. Gal net mažiau, nei du kilometrai. Ten šalia buvo naftos bazė. Aš nežinau ar ten talpyklose yra likę kuro. Ir paskui tiesiai už jos yra branduolinių atliekų saugykla, bet iki tos saugyklos nepriėjo“, – sakė Š. Jasiukevičius.

Černobylio draudžiamosios zonos valdymo agentūra stengiasi kaip įmanoma apsaugoti strategiškai svarbiausią Černobylio zonos infrastruktūrą, pavyzdžiui, pačią jėgainę ir vadinamuosius kapus arba stovėjimo aikšteles, kur stovi apleisti ir itin radiacija užteršti sunkvežimiai bei kitos transporto priemonės, naudotos likviduojant Černobylio tragedijos padarinius.

„Naktimis aplink jėgainę kasami grioviai, turėsiantys apsaugoti jėgainę nuo liepsnų“, – paaiškino agentūros atstovė.

Gaisrų priežastys nenustatytos. Viena iš versijų ta, kad gaisrą pradėjo neapdairūs vietos ūkininkai, ėmęsi deginti žolę.

„Didžiausia šių gaisrų rizika kyla įkvėpus dūmų, su kuriais į organizmą patenka mažytės radioaktyvios dalelės, prieš daug metų į aplinką išmestos atvira liepsna degant Černobylio jėgainė reaktoriui“, – BBC teigė oro taršos ekspertė iš aplinkos apsaugos organizacijos „Ecodiya“ Olena Miskun.

Tikslas – aplenkti ketvirtadienį


Naktį iškritęs lietus gerokai palengvino darbą ugniagesiams, tačiau Š. Jasiukevičius perspėja, kad mūšis dar nelaimėtas.

„Visa laimė, kad viską išgelbėjo šiąnakt įvykęs lietus. Nes dabar aš jokios oficialios informacijos neturiu, tikt matau, ką rašo feisbuko draugai, tai atvirų liepsnos židinių nėra. Šiuo atveju gerai, kad yra sustabdytas gaisro plitimas. Nėra liepsnos, tik smilksta. Galima ramiai atvažiuoti, užpilti vandeniu ir užgesinti. Problema tame, kad reikia spėti viską padaryti iki ketvirtadienio. Nes dabar lietaus nenumatoma, o ketvirtadienį pranešamas vėjas iki 35 metrų per sekundę. Tai jei bus toks vėjas ir bus bent kiek smilkstančio miško, tai vėl labai greitai viskas įsiplieks ir tokiame vėjyje ugnies plitimas bus labai greitas“, – sakė istorinių vietų tyrinėtojas.

Tačiau užgesinti smilkstančius židinius gali būti sudėtingiau, nei atrodo. Tam koją gali pakišti sena, nuolat gendanti technika. Tinklaraštininko skaičiavimu, iš pradžių pranešta apie 300 ugniagesių ir 100 automobilių komandą gaisrui gesinti. Praėjus kelioms dienoms, ugniagesių padaugėjo iki 400, tačiau automobilių liko jau tik 89.

Miško gaisrai prie Černobylio atominės elektrinės
Miško gaisrai prie Černobylio atominės elektrinės
© Itar-Tass / Scanpix

„Tai klausimas, kas atsitiko, kodėl jie nuiminėja techniką? Tai jie nenuiminėja, ji tiesiog sugedo. Gaisro gesinimo metu sugedo 10 automobilių. Reikia turėti omenyje, kad naujų automobilių jie turi nedaug, nemaža dalis technikos yra sena, rusiška. Jos našumas yra gerokai mažesnis. Ugniagesiai sako, kad atvažiavę gesinti gaisro negesina variklio, nes bijo, kad paskui nebeužves. Dėl to trūksta kuro. Tai jiems savanoriai rinko pinigus, privežinėjo kuro. 400 litrų atvežė. Normalioje, civilizuotoje vakarų valstybėje tiek technikos būtų pakankama tą gaisrą suvaldyti. Bet Ukrainos atveju akivaizdu, kad pajėgumų nepakanka“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.

Pagalbos neprašė


Su gaisru kovojantys ukrainiečiai į kaimynus pagalbos nesikreipė, nors baltarusių ugniagesiai socialiniuose tinkluose jau buvo įkėlę nuotraukų ir pasklebę, kad yra pasiruošę padėti.

„Baltarusiai pranešė, kad jų technika yra paruošta gaisro gesinimui. Netgi feisbuke yra nuotraukos įkeltos, kur sraigtasparniai stovi užpildytais kuro ir vandens bakais, gali kilti ir skristi gesinti to gaisro. Bet taip nedaroma, nes Ukraina neprašo. Čia yra keli momentai. Vienas tas, kad zonos administracija ir tarnyba, kuri organizuoja gesinimą slepia tą informaciją iki paskutinio momento. Va tiktais šiandien ryte prezidentas gavo informaciją apie realią situaciją ir išplatino pranešimą, kad bus atliekamas tyrimas. Visą laiką buvo skelbiama, kad situacija kontroliuojama, buvo skelbiami nereikšmingi duomenys, kiek gaisrininkų dirba, bet visiškai neskelbiant, kur gaisras plinta. Tai ta tarnyba skelbia, kad situacija kontroliuojama, bet kai jau dega elektrinės tvora, tai akivaizdu, kad jie visiškai nekontroliuoja situacijos“, – sakė pašnekovas

Vyro teigimu, čia koja kiša politiniai niuansai. „Aš manau, kad pirmas dalykas – jie nenorėjo panikos skelbdami informaciją, kad jie nesusitvarko su tuo gaisru. Kitas dalykas, vėlgi yra politiniai niuansai. Baltarusija yra draugiška valstybė Rusijai, o Rusija yra užpuolusi Ukrainą. Kitas dalykas – yra karantinas, vėlgi, yra labai komplikuota iš Lenkijos kažkokias pajėgas sutlekti. Galbūt lėktuvai galėtų skristi. Bet kur jiems leistis, kur pasipildyti kuro, vandens? Infrastruktūra turi būti sukurta, o karantino sąlygomis to taip parastai nepadarysi“, – kalbėjo Š. Jasiukevičius.

Miško gaisrai prie Černobylio atominės elektrinės
Miško gaisrai prie Černobylio atominės elektrinės
© Reuters / Scanpix

Tačiau karantinas, nors ir trukdo organizuoti gesinimo darbus, turi ir kitokį – teigiamą efektą. Dėl karantino žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, mažiau juda, o viešose vietose dėvi kaukes, kas geriau apsaugo kvėpavimo takus nuo radioaktyvių kietųjų dalelių.

„Mums tikrai labai pasisekė, kad šiuo metu gyvename karantino sąlygomis. Žmonės būna namuose, mažiau vaikštinėja lauke ir nešioja kaukes“, – teigė Olena Miskun ir priduria, kad tokios priemonės apsaugo ne tik nuo koronaviruso.

„Skaičiau pranešimus, dauguma jų yra rusiški. Iš normalių, vakarietiškų šaltinių dar negavau informacijos, bet rusiški šaltiniai praneša, kad pagal užterštumą kietosiomis dalelėmis Kijevas dabar yra purviniausias miestas pasaulyje, netgi aplenkė Džakartą ir Pekiną“, – pasakojo Š. Jasiukevičius.

Anot jo, taip yra ne tik dėl miško gaisro prie Černobylio, bet ir dėl žolės deginimo sezono visoje Ukrainoje. „Pažiūrėjus palydovines nutoraukas, tai matosi gaisro šaltinių ne vienas ir ne du, tai gali būti“, – sakė jis.

Rodmenys nuo oficialių skyrėsi 10 kartų


Š. Jasiukevičius taip par ragino atsargiai vertinti pasirodančius pranešimus apie didžiulius radiacijos šiuolius iš Černobylio zonos. Anot pašnekovo, Černobylio zonoje yra itin užterštų vietų, kur be jokio gaisro galima užfiksuoti didžiulį kiekį radiacijos, todėl nežinant, koks toje vietoje buvo užtarštumas prieš gaisrą nereikėtų skubėti prie išvadų. „Aš žinau vietų, kur mano dosimetras netgi sudegė. Yra vietų, kur radiacija viršyje 4 milijonus kartų“, – tvirtino pašnekovas.

Kita vertus, oficiali informacija iš Černobylio zoną prižiūrinčios agentūros taip pat kelia klausimų. Š. Jaiukevičius prisiminė atvejį, kai rodmenys vietoje nuo oficialių skaičių skyrėsi dešimteriopai.

„Černobylio zonoje yra 12 meteorologinių stočių, kurios matuoja radiaciją. Kai gaisras buvo priartėjęs, jos rodė 0,19-0,21 mikrosiverto. Visiškai normalus radiacinis fonas. Aš atsimenu anksčiau, kai buvo didelis gaisras gretimame miške, kai ant kelio šalia gaisravietės fonas buvo išaugęs gal šimtą kartų, aš parašiau pažįstamam į Černobylį, kad išeitų į lauką ir pamatuotų, kiek realiai tuo metu yra. Grįžo, sako yra 2.67. Tai reiškia reali situacija skyrėsi nuo to, kas yra skelbiama administracijos apie 10 kartų. Yra tokios aplinkybės, kur akivaizdu, kad nei situacijos kontroliuoja, nei informacija, kurią skelbia apie radiacinį foną yra teisinga“, – sakė Š. Jasiukevičius.

Černobylio zonoje taip pat yra vaizdo kamerų su tiesioginėmis transliacijomis iš teritorijos. Prasidėjus gaisrui jos tapo nepasiekiamomis. „Vėlgi, bandžiau paklausti kodėl, pažįstamas sakė kad neva „užlinko“, nes labai daug užklausų yra. Neva jos veikia, bet dėl per didelio kiekio užklausų negalima prisijungti. Kitą vertus, gal jie tisiog išjungė, kad žmonės namtytų realios situacijos“, – teigė pašnekovas.

„Kaip išvadą , tai aš vedu tokią paralelę su 86 metų įvykiais, kai informacijos nėra, ji yra slepiama, arba niekas nieko nežino, kaip yra iš tikrųjų. Sunku kol kas prognozuoti.“, – kalbėjo ekspertas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
4.0294

Top naujienos

Evita Cololo – apie lietuje permirkusių „Ąžuoliuko“ choristų skandalą: tai garbė ir nereikia nieko teisti (6)

„Jie iš širdies turi pareigą, jie tai daro. Nenorėtų, neitų, manau, į tą chorą. Turi būti...

Senamiestyje įsikūrę verslininkai nerimauja: eismo pažeidimų dar daugiau, sunkumai dėl prekių pristatymo (44)

Nuo liepos 7 d. Vilniaus senamiestyje įsigaliojus naujai kilpinio eismo tvarkai automobiliu...

Situacija ligoninėse keičiasi ilgam laikui: taikys papildomas priemones visiems pacientams (135)

Po karantino situacija gydymo įstaigose pasikeitė. Žmonės turi žinoti, kad vos jiems atėjus į...

Gasolio gulbės giesmė nutilo neprasidėjusi: veteranas „Barcelonos“ marškinėlių nebeapsivilks (5)

Savo besaikiu išlaidavimu Eurolygos žvaigždes siutinančios „Barcelonos“ sirgaliai šio...

Dėl Kremliaus projekto – nemalonus klausimas vokiečiams: kodėl jie negirdi Baltijos šalių? (9)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įtūžęs ant Vokietijos dėl daugelio priežasčių, ir ne...

Vitalija Guobė

Nustokite žiūrėti į kitas žmonai esant šalia (arba kaip auklėti savo vyrą) N-18

Vedęs vyras, eidamas su žmona, nužiūrinėja kitas moteris. Nurenginėja akimis. Tai tikrai...

Oficialu: valstiečiai paskelbė pirmąjį trejetuką rinkimų sąraše papildyta 17:15 val. (407)

Penktadienį Naisiuose posėdžiavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taryba patvirtino...

Ilgalaikė vedusio vyro meilužė nesigaili: pusę medaus mėnesio jis praleido su manimi

Taip, aš mylėjau. Vedusį. Ir tebemyliu. Ar gailiuosi to, kad dvejus metus kartą per savaitę...

Atnaujintas šalių, iš kurių galima ir draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašas (66)

Nuo liepos 13 dienos į Lietuvą negalės atvykti užsieniečiai, gyvenantys Švedijoje, Liuksemburge,...

Iki šiol pavyzdingai su koronavirusu kovojusi šalis praneša apie „labai didelį nerimą keliančią“ situaciją (38)

Iki šiol pavyzdingai su koronavirusu kovojusi Centrinės Amerikos šalis Kosta Rika praneša apie...

|Maža didelių žinių kaina