Balandį laikraštis „Respekt“ citavo saugumo šaltinius, sakiusius, kad vienas Rusijos pilietis, naudojantis diplomatinį pasą, buvo atvykęs į Prahą turėdamas itin nuodingo ricino, kuris gali būti naudojamas kaip biologinis ginklas.
Maždaug tuo pat metu trims Prahos politikams, kurių politiniai gestai buvo supykdę Rusiją, buvo skirta policijos apsauga.
„Vienas iš ambasados darbuotojų išsiuntė [žvalgybos tarnybai] BIS tyčia išgalvotą informaciją apie planuojamą ataką prieš čekų politikus“, – žurnalistams sakė premjeras Andrejus Babišas.
„Ėmėmės tinkamų ir adekvačių priemonių ir paskelbėme du ambasados darbuotojus nepageidaujamais asmenimis“, – pridūrė jis.
Šis incidentas dar labiau supurtė sudėtingus Prahos ir Maskvos santykius, o Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova balandį pavadino minėtą „Respekt“ straipsnį „dezinformacija“ ir „ligotomis fantazijomis“.
Rusijos ambasada Prahoje sprendimą išsiųsti diplomatus penktadienį pavadino „provokacija“.
„Šis priešiškas žingsnis, paremtas nuo pat pradžių nepagrįstais žiniasklaidos kaltinimais, rodo, kad Praha nėra suinteresuota normalizuoti Rusijos ir Čekijos santykius, kurie neseniai pablogėjo ir dėl ko negalima kaltinti mūsų“, – sakoma ambasados pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
Tarp trijų šiame reikale įvardytų politikų yra vieno Prahos rajono meras Ondrejus Kolaras, balandį vadovavęs Šaltojo karo laikų paminklo sovietų maršalui Ivanui Konevui nukėlimui.
I. Konevas Rusijoje laikomas didvyriu, bet daug čekų jį mato kaip sovietų laikų priespaudos simbolį.
Kitas politikas, Prahos meras Zdenekas Hribas iš antiisteblišmento Piratų partijos, palaikė siūlymą pervadinti miesto aikštę, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada, 2015 metais nužudyto Rusijos opozicijos politiko Boriso Nemcovo vardu.
Trečias minimas asmuo, Ržeporijės rajono meras Pavelas Novotny, įkūrė memorialą, skirtą pagerbti vadinamąją Rusijos išvadavimo armiją (ROA), kuriai vadovavo generolas Andrejus Vlasovas, 1942 metais dezertyravęs iš Raudonosios armijos.
ROA vaidmuo vertinamas prieštaringai. Vlasovo armija vadinamos pajėgos, turėjusios 23 tūkst. karių, palaikė čekų pasipriešinimo judėjimą per 1945 metų Prahos sukilimą. Tuomet miestas buvo trumpam išvaduotas nuo vokiečių nacių okupantų, o paskui užimtas sovietų. Žuvo apie 300 žmonių.
A. Babišas citavo žvalgybos informaciją, esą rodančią, kad apgaulingas pranešimas buvo vidaus kovų Rusijos ambasadoje rezultatas.
„Be to, kad apsunkino mūsų saugumo pajėgas, (tas darbuotojas) dar labiau komplikavo Čekijos ir Rusijos santykius ir pakenkė gerai Rusijos Federacijos reputacijai Čekijoje“, – sakė premjeras.
Užsienio reikalų ministras Tomašas Petričekas teigė, kad dėl Rusijos pozicijos jo šaliai liko tik išeitis išsiųsti diplomatus, „nors mes žinome apie numatomus atsakomuosius žingsnius“.