Rusijos pajėgos įsiveržė į Čečėniją 1999 metų spalio 1 dieną, kad nuslopintų nepriklausomybės šalininkų sukilimą. Įsiveržimą Maskva apibūdino kaip antiteroristinę kampaniją, surengtą atsakant į Rusiją sudrebinusius kelis sprogimus, kurių metu žuvo beveik 300 žmonių.
Ši kampanija tapo svarbiu veiksniu tuo metu ministru pirmininku buvusio Vladimiro Putino pergalei Rusijos prezidento rinkimuose. Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovas šeštadienį pareiškė, jog Maskvos nepripažįstamas A.Maschadovo mandatas "jau seniai išeikvotas, jis pats jį panaikino savo veiksmais".
Tačiau Rusijos žemųjų parlamento rūmų deputatas liberalas Sergejus Jušenkovas teigė: "Nepaisant fakto, jog Aslano Maschadovo prezidento mandatas jau baigiasi, jis tebėra teisėtas respublikos prezidentas". Pasak S.Jušenkovo, vykstant karui šalyje negali būti surengti jokie rinkimai.
Agentūrai AFP iš kaimyninės Ingušijos, į kurią pasitraukė tūkstančiai čečėnų civilių, atsiųstame pareiškime keli separatistų lyderiai kreipėsi į Vakarus, jog šie padėtų surasti politinį sprendimą ir užbaigti karą.
"Jūs iš išsivysčiusių valstybių, kur demokratija yra esminė konstitucijos sąlyga, jūs turėtumėte suprasti, kad Aslanas Maschadovas yra vienintelis asmuo, galinti kalbėti visų Čečėnijos žmonių vardu", - teigė jie.
Nors tarp Rusijos pareigūnų ir Čečėnijos prezidento atstovų buvo surengtos derybos, tačiau Kremlius atsisakė užmegzti bet kokius ryšius su pačiu A.Maschadovu.
Regione apsilankęs Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Ruudas Lubbersas (Riudas Liubersas) paneigė, jog A.Maschadovas yra teroristas, teigdamas, kad jis yra pagrindinė politinė figūra sprendžiant Čečėnijos konfliktą.