Kadangi interviu prieinamas „Youtube“, verta užuot psichologizavus tiesiog susipažinti su jo turiniu. Interviu centre – A. Merkel ir Europos Sąjungos migracijos politika bei su tuo susiję Europos saugumo, jos visuomenių stabilumo klausimai.
Anuometinis Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas H.-G. Maassenas tarptautinių medijų dėmesio susilaukė praėjusių metų rudenį, kai viešai paprieštaravo kanclerės A. Merkel teiginiui apie „užsieniečių medžioklę“ per protestus Chemnizo mieste po to, kai ten prieglobsčio ieškotojas nudūrė vietos gyventoją.
Ir nors vėliau pripažinta, kad „užsieniečių medžioklės“ sąvoka, žaibu pasklidusi viešojoje erdvėje, išties buvo gerokai dramatizuota, prieš H.-G. Maasseną sukilo toks galingas kritikos, patyčių bei reikalavimų atleisti jį iš pareigų frontas, kad ne vienas komentatorius būtent čia įžvelgė tikrąją „medžioklę“ – su varovais medijomis.
Anuomet susidariusią situaciją geriau suprasti padės priminimas, jog H.-G. Maassenas nuo pat pabėgėlių krizės pradžios 2015 m. ne kartą atvirai išsakė savo nepritarimą kanclerės A. Merkel pabėgėlių politikai. Natūralu tad, jei jos šalininkai įvertino tai kaip pavaldinio nelojalumą. Galiausiai praėjusių metų lapkritį H.-G. Maassenas savo posto neteko.
Kodėl 2015 m. rugsėjį vidaus žvalgybos vadovą krėtė drebulys?
Pradėdama interviu, Vengrijos televizijos kanalo M1 žurnalistė priminė buvusiam Vokietijos vidaus žvalgybos vadovui jo prisipažinimą, jog 2015 m. atidarius migrantams sienas, jį ėmęs krėsti drebulys: „Ką tada galvojote?“
„Galvojau, kad esu atsakingas už šalies saugumą ir gynybą nuo terorizmo bei ekstremizmo, mačiau, kad mums jau ir taip sunkiai sekėsi susitvarkyti su islamistiniu terorizmu, tad galvojau, jog dabar bus dar sunkiau“, – ramiai dėstė H.-G. Maassenas. Anuomet jis spėjęs, kad „tarp tūkstančių jaunų žmonių, daugiausia vyrų iš Arabų šalių, Irako, Irano ar Afganistano, gali būti tokių, kurie kovojo IS ar kitose džihadistinėse grupuotėse.“
H.–G. Maassenas priminė, jog ryšys tarp terorizmo ir migracijos anuomet oficialiai neigtas. O ir jis pats nesakė esąs tikras, „kad asmenys pas mus vyksta su misija vykdyti teroro aktų, – nors dabar žinom, kad būta ir to. Bet užteko žinoti, kad tarp tų jaunų žmonių esama daug tokių, kurie turi žudymo patirtį, kurie kuprinėse atsineša džihadistinę ideologiją.“ Todėl jis ir negalėjęs nejausti susirūpinimo, negalėjęs tylėti.
Potencialių teroristų skaičius didėja, bet politikai žiūri pro kitus akinius
Beje, ir dabartinis Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas Thomas Haldenwangas šiomis dienomis perspėjo dėl šalyje augančio potencialių teroristų skaičiaus: 2018 metais jų padaugėjo trim šimtais ir dabar siekia 2240. Suprantama, kad sekti tokį didelį skaičių asmenų saugumo ir policijos tarnyboms – be galo sunku. Aišku viena: „be imigracijos nebūtų ir terorizmo problemos“, – sakė vengrams buvęs žvalgybos vadas.
Drauge jis džiaugėsi, kad atsakingoms tarnyboms pavyko laiku užkirsti ne vieną teroro išpuolį, taip „išvengiant dešimčių ar net šimtų teroro aukų“. Jam vadovaujant vidaus žvalgybos tarnybai, būdavo gaunami 2-3 teroro grėsmės pranešimai per dieną. Bendradarbiams ant pečių tuomet gulė milžiniška atsakomybė, nes reikėjo nustatyti, ar tas grasinimas – realus, ar tik IS skleidžia klaidinančius pranešimus, siekdami sukurti nežinios ir įtampos atmosferą, – aiškino H.-G. Maassenas.
Į klausimą, kodėl į saugumo institucijų informaciją politikai nežiūrėjo rimtai, jis sakėsi negalįs atsakyti. Gal dėl to, kad „politikai ne vien pro vidaus žvalgybos vadovo akinius žiūri, jie turi atsižvelgti į įvairias perspektyvas – ekonominę, užsienio politikos, galbūt ir partijos politikos – ir patys nuspręsti, kurie punktai jiems svarbesni.“ Tačiau jis pats kaip žvalgybos vadovas, suprantama, norėjęs kitokio sprendimo.
Daromos tos pačios klaidos: „šliuzai tebėra atverti“
Pagrindo optimizmui jis sakėsi nematąs ir dabar. Nes, pasak jo, ir toliau nuolat daromos tos pačios klaidos kaip 2015 m., tik šiuo metu migrantų antplūdis nėra toks didelis: anuomet per dieną į Vokietiją atvykdavo po 10 tūkst. ir daugiau migrantų, o dabar prieglobsčio ieškotojų ar nelegaliai atvykstančių yra vidutiniškai 700-900 asmenų per dieną.
Vis dėlto „šliuzai tebėra atverti“, ir tai – žinant, koks didžiulis yra imigracijos į Europą ir Vokietiją spaudimas iš kitų kontinentų, iš Afrikos, Vidurio bei Artimųjų Rytų. H.-G. Maassenas apgailestavo, kad nesiimta reikiamų priemonių tam spaudimui sumažinti.
„Su dideliu susirūpinimu stebiu, kad vasarą ar galbūt ateinančiais metais šis besitvenkiantis imigracijos spaudimas taip pratrūks, kad į Europą ir Vokietiją atvyks dar kur kas daugiau žmonių“, – sakė jis.
„Deja, išorinės Europos sienos nefunkcionuoja“, – sakė H.-G. Maassenas ir tikino nematąs, kad Europos Sąjunga, „Frontex“ ar nacionalinės pasienio tarnybos būtų ėmęsi reikalingų priemonių apsaugoti Europą Graikijos ir Italijos salų srityje“.
Į Vengrijos televizijos žurnalistės pastabą, kad sienų saugojimas neišvengiamai susijęs su „negražiais vaizdais“, H.-G. Maassenas atsakė, kad „šalyje pirmiausia turi būti įgyvendinta teisė ir įstatymas – tautos intereso ir gerovės labui“. Teisinė valstybė, pasak jo, „tik tada ir ypač tada pasireiškia, jei politikai įstengia ją įgyvendinti – net negražių vaizdų sąskaita“.
Visa tai neigiamai atsiliepia visuomenės stabilumui
„Išorinės Europos sienos privalo funkcionuoti“, – pabrėžė jis kelis kartus. „O tai reiškia, kad į Europą ir Vokietiją galėtų atvykti tik žmonės, turintys teisę į politinį prieglobstį“, „o ne skurdo migrantai – negalim priimti visų žmonių iš viso pasaulio.“
Aukšto rango teisininkas priminė ir integracijos problemas, – mat, jis daugelį metų buvo atsakingas Vokietijoje už šią sritį, savo laiku pats suformulavo integracijos taisykles. Ir jam „visiškai aišku, kad toks didelis skaičius žmonių negali būti taip paprastai integruojamas“.Pasak jo, naujai atvykstantieji integruojasi – bet ne į priimančios šalies visuomenę, o į čia jau egzistuojančias paralelines visuomenes.
„Žmonės jau vien dėl besikeičiančio vaizdo gatvėje, kaimynystėje ima jaustis nesaugiau, o kai dar prisideda pranešimai apie nusikaltimus, tuomet tokie renka AfD (radikalios dešinės Alternatyvą Vokietijai – red.) arba perkasi pipirinius balionėlius ir pan.“
Būtent tokia politika, įskaitant nesugebėjimą deportuoti iš šalies neteisėtai čia būnančius, sukėlė pasitikėjimo esančiomis partijomis eroziją, daugelis rinkėjų nusigręžė nuo tradicinių partijų ir atsigręžė į AfD, – dėstė H.-G. Maassenas.
Jis sakėsi labai sunerimęs dėl nykstančio visuomenės stabilumo. Dėl to ir netylėjęs, atvirai išsakęs perspėjimus bei kritiką. Norint užkirsti kelią raidai, kuri atveda į totalitarizmą ir nuomonės diktatūrą, „reikia turėti drąsos įvardinti dalykus, kurie kitiems nepatinka“.
Žvalgybos tarnybos privalo kurti ateities scenarijus ir prognozes
H.-G. Maassenas pripažino, jog politinė korekcija ir baimė būti nustumtam į dešinį kampą šalyje egzistuoja. Tačiau laisvė išsakyti nuomonę, pasak jo, priklauso ir nuo vadovaujančioje pozicijoje esančio asmens: „Aš pats pasakiau sau: jei neišsakau laisvai savo nuomonės, kaip galiu to laukti iš savo bendradarbių? Iš vadovaujančių asmenų ekonomikoj, administracijoj, valstybėj laukiu, kad jų stuburas būtų tiek tiesus, jog išdrįstų išsakyti savo poziciją.“
Atsakydamas į baigiamąjį vengrų žurnalistės klausimą, kaip atrodys Vokietija 2030 metais, buvęs aukštas pareigūnas prisipažino taip toli į ateitį nemėginąs žvelgti. Nors, antra vertus, juk „žvalgybos tarnyba privalo kurti ateities scenarijus ir prognozes“.
„Galiu tik pasakyti, kaip Vokietija atrodys, jei per tuos metus nieko nepakeisim. Didžiausias mano rūpestis – nepaprastas imigracijos spaudimas, tai, kad dar daugiau asmenų pas mus atvyks, o mes stengsimės juos išlaikyti, aprūpinti; kad Vokietijos ekonomika nebefunkcionuos taip, kaip pastaraisiais metais, ir pajusim tą finansinę naštą daug aiškiau; kad nusikalstamumas ir terorizmas toliau didės, turint omeny, kad IS Sirijoj ir Irake sutramdyta, tačiau tebeegzistuoja ir planuoja Europoje terorą. Dėl viso to žmonės jausis savo bendruomenėse vis mažiau saugūs, nesijaus suprantami ir reprezentuojami politikos. O to pasekmė gali būti žmonių radikalizacija, kaip tai jau matome kitose Europos valstybėse ir vyriausybėse“, – kalbėjo H.-G. Maassenas.
