Visgi kai kuriems Rusijos ir Jungtinių Valstijų analitikams ir pareigūnams atrodo, kad daugiausia naudos iš šio žingsnio gaus Maskva.
Visiškas JAV pasitraukimas iš varžybų dėl Sirijos ateities formavimo pašalintų vienintelę Rusijai prilygstančią karinę galią, teigia buvęs specialusis JAV pasiuntinys kovos su vadinamąja „Islamo valstybe“ reikalams Brettas McGurkas.
Nuo to laiko, kai gruodį atsistatydino iš savo posto, jis tvirtina, kad tokiu atveju vietoj Jungtinių Valstijų Maskvai reikėtų dorotis su Turkija – silpnesne ir labiau sukalbama regionine žaidėja.
Be to, kai JAV nebesaugo Sirijos kurdų, bandydama pasiekti savo pagrindinį tikslą Sirijoje – politinę tvarką, grąžinančią prezidento Basharo al-Assado kontrolę visoje šalyje – Rusija susidurs su mažesniu pasipriešinimu. Įsiūbavusi Sirijos konfliktą reikiama linkme, dabar Rusija iš visų jėgų stengiasi sugrįžti į Šaltojo karo laikus būdama Artimųjų Rytų galybė.
Nepatikima sąjungininkė
Vertinant plačiau, Baltųjų rūmų sprendimas apleisti kurdų pajėgas, daugiausia Kurdų vadovaujamas Sirijos demokratines jėgas (SDF) – sąjungininkus, sausumos kariais aprūpinusius JAV vadovaujamą kovą prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje – yra rizikingas ir todėl, kad sustiprina Amerikos nepatikimumo įvaizdį, pradėjusį formuotis per 2011-ųjų Arabų pavasarį. Šio regiono požiūriu, Jungtinės Valstijos daugiausia vertintos kaip nesugebėjusios suteikti tuometiniam Egipto prezidentui Hosniui Mubarakui, ilgamečiui sąjungininkui, paramos, kurios reikėjo, kad išgyventų protestus.
Užpildyti atsiradusį vakuumą nuo to laiko ėmėsi Rusija: jos įtaka tęsėsi nuo Sirijos iki Libijos, pavyko netgi suvilioti Turkiją pirkti rusiškas S-400 raketų gynybos sistemas, Jungtinėms Valstijoms prieštaraujant tokiam sprendimui
„Reikalo esmė tokia: D. Trumpas šįvakar po vieno telefono skambučio užsienio valstybės lyderiui įteikė dovaną Rusijai, Iranui ir ISIS“, – ankstyvą pirmadienio rytą „Twitter“ rašė B. McGurkas, turėdamas omenyje D. Trumpo pokalbį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Nuo to laiko, kai pasitraukė iš pareigų, B. McGurkas tapo aršiu JAV administracijos Sirijos atžvilgiu vykdomos politikos kritiku. Tačiau D. Trumpo sprendimas susilaukė kritikos ir iš rėmėjų.
Respublikonų senatorius Lindsey Grahamas JAV karinių sąjungininkų kurdų apleidimą išvadino dovana Amerikos priešams, o buvusi JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Nikki Haley sakė, kad toks veiksmas buvo „didelė klaida“.
Erdogano žemėlapis
R. T. Erdoganas jau seniai grasina siųsti savo pajėgas į šiaurės rytų Siriją. Rugsėjo 24-ąją Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje Niujorke jis parodė žemėlapį, kuriame pažymėta 30 kilometrų pločio ir 480 kilometrų ilgio saugumo zona, kurią jis siekia sukurti.
Turkijos lyderis sakė, kad į šią zoną gali būti išsiųsta iki dviejų milijonų Sirijos pabėgėlių (Turkijoje šiuo metu yra registruota 3,7 milijono pabėgėlių). Tai pakeistų etninę teritorijos sudėtį. Didžioji dauguma sirų, pabėgusių nuo pilietinio karo pradžios 2011-aisiais, yra etniniai arabai, o ne kurdai, ir pabėgo iš kitų šalies dalių.
Turkijos kontrolė šiaurės rytuose būtų kliūtis Rusijos tikslui suvienyti Siriją, kurią valdytų B. al-Assadas, teigia Maskvoje dirbantis buvęs Rusijos diplomatas ir užsienio politikos analitikas Vladimiras Frolovas. „Tačiau iš esmės turkai mums būtų geresnis variantas nei amerikiečiai“, – teigė V. Frolovas.
Sirijos teritorija, kurią šiuo metu kontroliuoja Jungtinės Valstijos ir jos sąjungininkai kurdai, driekiasi maždaug 320 kilometrų į pietus nuo Turkijos pasiūlytos saugumo zonos ir apima buvusią „Islamo valstybės“ būstinę Raką ir daugumą Sirijos naftos ir dujų išteklių. 2018-aisiais JAV pajėgos per atsakomuosius antskrydžius netoli naftos perdirbimo gamyklos nukovė apie 200 Rusijos samdinių.
Idlibo puolimas
V. Frolovas mano, kad tikėtina, jog mainais už žalią šviesą naujam Turkijos antpuoliui Maskva iš R. T. Erdogano išgavo įsipareigojimą leisti Rusijos remiamos Sirijos valdžios pajėgoms pradėti galutinį Idlibo puolimą. Tai paskutinė didelė Sirijos teritorija, vis dar kontroliuojama sukilėlių pajėgų, kai kurie jų siejami su „Al Qaeda“. 2018 metų rugsėjį Turkija ir Rusija susitarė su Sirija, kad ši nesiimtų Idlibo puolimo.
Neseniai kalbėdamas „Valdai“ tarptautinio diskusijų klubo konferencijoje Sočyje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, panašu, taip pat pritarė kariniams Turkijos veiksmams, nors ir siūlė labiau apribotą jų apimtį. Klausimų ir atsakymų sesijoje S. Lavrovas sakė, kad Turkija pagal 1998 metų susitarimą su Sirija turi teisę persekioti teroristus iki penkių kilometrų atstumu kitapus sienos.
„Bloomberg“ paklaustas, ar tokius veiksmus gali lydėti Sirijos valdžios vykdomas Idlibo puolimas, S. Lavrovas atsakė, kad „Idlibas turėtų būti vertinamas atskirai“.
Patyręs Rusijos diplomatas taip pat pareiškė jau žinomus kaltinimus dėl tariamo Jungtinių Valstijų neatsakingumo ir nenuoseklumo Artimuosiuose Rytuose. Įprastinę skundų, nukreiptų prieš Jungtines Valstijas Irane, Irake, Libijoje ir Sirijoje, tiradą S. Lavrovas papildė pastarąjį Vašingtono „revizionistinį“ atsisakymą remti vadinamąjį „dviejų valstybių sprendimą“ Izraelio ir Palestinos konflikte – pokytį, kuris sukėlė susirūpinimą kai kurioms Jungtinių Valstijų arabų sąjungininkėms.
„Teigiamas poveikis“
Panašu, kad dabar gali padidėti spaudimas kurdų lyderiams ir kovotojams šiaurinėje Sirijoje dirbti drauge su B. al-Assadu, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią Turkijos kariuomenės, antroms pagal dydį Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos pajėgoms, įsiveržimui.
„R. T. Erdogano veikla prieš kurdus gali turėti teigiamą poveikį Rusijai“, jei tik Jungtinės Valstijos patrauks savo karius iš kelio, sakė Ruslanas Mamedovas, Rusijos tarptautinių reikalų tarybos, Maskvoje esančios ir Kremliaus įkurtos tyrimų grupės, Artimųjų Rytų analitikas. Tai „privers kurdus suvokti, kad jiems reikia susitarti su Damasku“.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį konferencinio pokalbio metu sakė, kad Rusija supranta Turkijos poreikį užsitikrinti saugumą, tačiau tikisi, jog, Ankarai planuojant karines operacijas, Sirijos teritorinis vientisumas bus prioritetas. „Visos neteisėtai Sirijoje esančios užsienio pajėgos turi pasitraukti“, – sakė D. Peskovas.
Kurdų pasiuntinio Maskvoje Reshado Bienavo tarnyba sakė, kad jis dar nesusisiekė su rusų pareigūnais, kad aptartų gresiantį įsiveržimą. Elektroniniame laiške R. Bienavas paragino „visus mūsų žmones, arabus, kurdus, sirus ir asirus, suvienyti jėgas ir apginti mūsų tėvynę nuo Turkijos agresijos“.
