„Nusivyliau Rusijos vyriausybe, kai Vladimiras Putinas, Dmitrijus Medvedevas, ministrai ir ekonomistai susitikimo metu pradėjo diskutuoti apie planą, kaip iš valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ pavogti 12 mlrd. JAV dolerių ir juos pasidalinti. Sėdintiems prie stalo pasakiau, kad nenoriu dalyvauti tokiose diskusijose ir nemanau, kad yra normalu plėšti šalį. Po to Vladimiras Putinas šią temą išbraukė iš darbotvarkės. Tačiau vėliau planas vis dėlto buvo įgyvendintas“, – A. Illarionovas sakė „Delfi.ee“.
A. Illarionovas labai vertina Ukrainos pasipriešinimą Rusijos agresijai. Jis mano, kad kiltų rimta grėsmė, jei Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka nuspręstų pasiųsti karius į vakarų Ukrainą.
„Priešingai nei Rusijos tankų ir raketinės pajėgos, Baltarusijos kariuomenė kelis mėnesius nešalo lauke prie Ukrainos sienos. Naujas puolimas surištų dalies Ukrainos armijos, kurios skubiai reikia mūšiuose prie Kijevo ir rytų Ukrainoje, rankas ir kojas“, – sakė jis.
Taigi kariniai Baltarusijos veiksmai galėtų pakeisti karo eigą Rusijos naudai.
„Putino tikslas gali būti ne tik Ukrainos užkariavimas. Antroji plano dalis gali būti invazija į Lenkiją ar Baltijos šalis. Šios šalys negali nereaguoti į grėsmę, nes tai reikštų neįvertintą riziką. Kaip ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, nekreipti dėmesio į grėsmę reiškia didinti riziką. Siekdamas išlaikyti asmeninę galią ir nukreipti Baltarusijos žmonių dėmesį nuo ekonominės situacijos šalyje, A. Lukašenka yra pasirengęs dalyvauti puolime prieš kai kurias Baltijos šalis ar Lenkiją, jei V. Putinas nuspręs, kad tai būtina“, – kalbėjo A. Illarionovas.
Todėl Estijai, Latvijai ir Lietuvai, pasak jo, rekomenduotina dislokuoti vieną ar kelias divizijas prie Baltarusijos sienų. Lenkija turėtų daryti tą patį.
„Tai taptų realia grėsme A. Lukašenkai ir parodytų jūsų pasirengimą gintis. A. Lukašenka nenorėtų pradėti karo keliais frontais.
Tokie veiksmai dar nereiškia NATO įsitraukimo. Jūsų šalys gali laisvai perkelti savo gynybos pajėgas kaimyninių šalių teritorijoje nesidairydamos į NATO. Šie veiksmai jokiu būdu negali būti laikomi karine intervencija, jei neperžengiamos NATO zonos ribos. Tačiau tai gali padėti jūsų kariuomenei parodyti rimtus ketinimus prieš agresorių“, – sakė A. Illarionovas.
A. Illarionovas sutiko su „Delfi.ee“ teiginiu, kad komiškas atstumas, kurio V. Putinas laikosi viešuose susitikimuose su savo jėgos struktūrų vadovais ir Vakarų prezidentais, tikriausiai iš baimės dėl koronaviruso, neįrodo, kad V. Putinas nebijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Taigi branduolinio ginklo panaudojimas taip pat gali būti tuščias grasinimas.
Šiuo metu analitiko pareigas užimantis A. Illarionovas pabrėžė, kad Rusija nelaikė dingstimi kariniam atsakui JAV dėl nukautų rusų oro pajėgų samdinių ar turkams dėl numušto naikintuvo Sirijoje.
„Tačiau V. Putinas invazijai į Ukrainą, kuri nepriklauso NATO, net nesivargino sukurti preteksto ar provokacijos, kaip tai darė per karą Sakartvele“, – apibendrino jis.
