Toks rezultatas rodo, kad jis yra favoritas prezidento rinkimuose ir gegužę gali tapti pirmuoju kairiųjų pažiūrų lyderiu šalies istorijoje.
Kaip ir buvo prognozuota, 61-erių metų politikas užėmė pirmąją vietą vadinamosiose tarppartinėse „konsultacijose“, kurios vyko lygiagrečiai su Senato ir Atstovų rūmų rinkimais. Šiuo metu abejus Kongreso rūmus kontroliuoja dešiniosios politinės jėgos.
Prognozuojama, kad šįkart daugiausiai vietų Kolumbijos Senate laimės kairiųjų kandidatai. Jie taip pat tikriausiai varžysis dėl antrosios vietos žemuosiuose parlamento rūmuose, rodo daliniai rezultatai.
Suskaičiavus balsalapius daugiau kaip 90 proc. rinkimų apylinkių, kairiųjų koalicija „Istorinis paktas“ (Pacto Historico, PHxC) turėtų laimėti 17 iš 102 vietų aukštuosiuose rūmuose, rodo rinkimų komisijos duomenys.
Panašu, kad žemuosiuose parlamento rūmuose kairieji gaus 25 iš 165 vietų – susilygins su konservatoriais, bet atsiliks nuo liberalų.
Atiduoti balsą sudėtinguose, bet labai svarbiuose rinkimuose turėjo teisę beveik 39 mln. iš 50 mln. smurto ir didėjančio skurdo kamuojamos Kolumbijos gyventojų.
„Kolumbijoje rinkimų diena pasižymėjo skaidrumu ir pagarba teisėms“, – nurodė rinkimų komisijos vadovas Alexander'as Vega, balsavimui įvykus daugiausia be incidentų.
„Atmesti smurtą“
Kadenciją baigiantis prezidentas Ivanas Duque paragino kolumbiečius balsuoti ir tokiu būdu „atmesti smurtą“ per „demokratijos triumfą“. Jis taip pat pažadėjo sutekti saugumo „garantijas“ šio neprivalomo balsavimo dalyviams.
Rinkimai buvo surengti visuomenėje iki žemiausio lygio smukus palaikymui tiek valstybės vadovui, tiek parlamentarams.
Kolumbiją visuomet valdydavo dešiniosios partijos. Tačiau apklausos rodo, kad G. Petro – buvęs partizanas, Bogotos eksmeras ir senatorius – turi realią galimybę laimėti.
Centristė Ingrid Betancourt, kurią kadaise įkaite laikė dabar jau nebeveikiančių Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) partizanai, sekmadienį iškovojo nominaciją savo koalicijoje. Ji save pozicionuoja kaip alternatyvą valdantiesiems dešiniesiems ir kairuoliui G. Petro.
Po sekmadienį vykusių rinkimų dar turi paaiškėti trys kandidatai iš 15 pretendentų, besitikinčių atstovauti politiniams blokams – kairiųjų, dešiniųjų ir centristų.
Kiti trys politiniai susivienijimai jau išrinko savo atstovus.
Šeši finalistai gegužės 29 dieną susigrums pirmajame prezidento rinkimų ture. Birželio 19 dieną bus surengtas antrasis ratas, jei niekas nesurinks absoliučios daugumos balsų.
Per pirminius rinkimus PHxC koalicijoje G. Petro sulaukė daugiau nei 80 proc. balsavusiųjų paramos. Jis įveikė aplinkosaugos aktyvistę Francią Marquez, tesurinkusią 15 proc. balsų.
Pirmasis kairuolis prezidentas?
Rinkėjai savaitgalį plūdo į balsavimo punktus Bogotoje, nors vidudienį prasidėjusios liūtys kėlė grėsmę rinkėjų aktyvumui.
„Balsuoju, kad pakeisčiau šį Kongresą, kuriame jau daugelį metų dirba vis tie patys nieko nedarantys žmonės“, – naujienų agentūrai AFP sakė 30 metų slaugytoja Carolina Lopez.
Kolumbijos nepasitikėjimas kairiaisiais plačiai siejamas su FARC ir kitomis sukilėlių grupuotėmis, kurios kovojo su vyriausybe per beveik šešis dešimtmečius trukusį pilietinį konfliktą.
„Kai vyriausybė nepopuliari, vyksta kaita ir laimi opozicija, tačiau Kolumbijoje tai kažkas nauja: kairieji niekada nebuvo pajėgūs laimėti rinkimų“, – komentavo Bogotoje įsikūrusio Del Rosario universiteto analitikas Yannas Bassetas.
Per 2018 metų prezidento rinkimus G. Petro pralaimėjo I. Duque. Pastarasis palieka postą būdamas nepopuliariausias šalies prezidentas per visą istoriją. Pastarieji metai šalyje pasižymėjo socialiniais neramumais ir policijos brutaliu susidorojimu su protestuotojais.
„Šiandien permainos prasideda prie balsadėžių, balsuojant už viltį ir gyvenimą Kolumbijoje“, – atiduodamas balsą pareiškė G. Petro.
Per šiuos rinkimus I. Betancourt prezidento posto sieks jau antrą kartą: ji prieš 20 metų buvo pagrobta per agitacijos kampaniją ir buvo daugiau kaip šešerius metus laikoma džiunglėse.
Jos kandidatu į viceprezidentus turėtų būti į atsargos pulkininkas Jose Luisas Esparza, išgelbėjęs politikę iš FARC pagrobėjų nelaisvės.
Kolumbijos prezidentas dirba vieną ketverių metų kadenciją ir negali siekti perrinkimo.
Sekmadienio vidurdienį vyriausybė pranešė, kad balsavimas visoje šalyje vyksta „visiškai normaliai“. Tačiau ginkluotosios pajėgos informavo, kad per sprogdinimus šalies pietuose du kariai žuvo, o dar du nukentėjo.
Šalies rinkimų komisija patvirtino, kad iki rinkimų pradžios buvo bandyta įvykdyti kibernetinę ataką prieš jos tinklapį, bet nurodė, kad problema buvo greitai išspręsta.
Vidaus reikalų ministro Danielio Palacioso duomenimis, gauti 662 pranešimai apie su balsavimu susijusius incidentus, įskaitant 166 skundus, 120 pranešimų apie prievartą prieš rinkėjus ir 120 pranešimų apie bandymus papirkti.
Pagrindinis iššūkis – ekonomika
I. Duque įpėdinio laukia daugybė iššūkių, vienas iš jų – naujas žmogžudysčių ir pagrobimų ciklas. Šalyje plečiasi smurto protrūkis, nors 2016 metais buvo pasirašytas taikos susitarimas, kuriuo buvo oficialiai užbaigtas pilietinis karas ir nuginkluoti FARC sukilėliai.
Kairiosios Nacionalinės išsivadavimo armijos (ELN) kovotojai tebekovoja su išformuotos FARC disidentais, sukarintomis pajėgomis ir narkotikų karteliais dėl teritorijos, išteklių ir kontrabandos gabenimo maršrutų Kolumbijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje kokaino eksportuotoja.
Naujajam prezidentui taip pat teks gelbėti ekonomiką, smarkiai paveiktą koronaviruso pandemijos.