76 metų M.Noriega, buvęs armijos generolas ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) informatorius, buvo išvežtas iš kalėjimo Floridos mieste Majamyje, kur buvo laikomas, ir įsodintas į Prancūzijos oro bendrovės "Air France" lėktuvą.
Laineris nutūpė Charles'o de Gaulle'o (Šarlio de Golio) oro uoste Paryžiuje prieš 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku.
M.Noriega prieš dvejus metus baigė atlikti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę dėl narkotikų kontrabandos, tačiau buvo paliktas kalėjime Floridoje ir siekė, kad nebūtų išduotas Prancūzijai. Jo advokatai tvirtina, kad buvęs diktatorius yra karo belaisvis ir kad jis privalo būti grąžintas į Panamą.
"Niekas iš (JAV) Valstybės arba Teisingumo departamentų nesiteikė mums paskambinti ir pranešti", - sakė Frankas Rubino, pagrindinis M.Noriegos advokatas Jungtinėse Valstijose.
Teisininkas sakė sužinojęs, kad jo klientas į lėktuvą buvo įsodintas slapčia, kad nematytų žurnalistai.
"Jie tiesiog mus ignoravo", - skundėsi F.Rubino.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pasirašė įsakymą dėl ekstradicijos anksčiau pirmadienį, nurodė Valstybės departamento atstovas Andy Laine'as. Teisingumo departamento atstovė M.Noriegos išdavimą komentuoti atsisakė.
M.Noriega Prancūzijoje buvo nuteistas už akių dėl pinigų, gautų už parduotą kokainą, plovimo per Prancūzijos bankus ir tų pinigų panaudojimo įsigyjant trejus prabangius apartamentus. Tačiau buvęs Panamos lyderis siekia, kad jo byla būtų nagrinėjama iš naujo, kai jis bus atvežtas į Prancūziją.
Jis buvo apskundęs sprendimą dėl ekstradicijos JAV Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis paliko galioti federalinio apeliacinio teismo nutartį, jog Jungtinių Valstijų vyriausybė gali teisėtai perduoti M.Noriegą Prancūzijai, nepažeisdama karo belaisvio teisių.
Apeliacinis teismas atmetė M.Noriegos skundą, kad jo išdavimas pažeistų Ženevos konvencija, nustatančią elgesį su karo belaisviais.
JAV vyriausybė pritarė Prancūzijos prašymui išduoti buvusį Panamos lyderį ir sakė, kad Ženevos konvencija M.Noriegos atveju negali būti taikoma.
1988 metų vasarį JAV Kovos su narkotikais administracija pateikė M.Noriegai federalinius kaltinimus, susijusius su kokaino kontrabanda ir pinigų plovimu. JAV Kongresas paskelbė Panamai ekonomines sankcijas, tikintis, jog diktatorius bus priverstas pasitraukti iš valdžios.
M.Noriega, kuris anksčiau buvo Vašingtono sąjungininkas, buvo sučiuptas Panamoje 1990 metų sausį, praėjus dviem savaitėms po JAV pajėgų invazijos į šią šalį. Operacija Panamoje buvo didžiausia JAV karinė intervencija nuo Vietnamo karo.
M.Noriega stojo prieš teismą Majamyje, kur buvo paskelbtas karo belaisviu. 1992 metais jis buvo pripažintas kaltu dėl narkotikų kontrabandos, pinigų prievartavimo ir nusikalstamo sąmokslo.
M.Noriegos advokatai Prancūzijoje planuoja pateikti argumentus, kad tie įtariami nusikaltimai buvo įvykdyti, kai jų klientas buvo valstybės vadovas, todėl jam turėtų būti taikoma teisinė neliečiamybė, sakė vienas iš dviejų buvusio diktatoriaus gynėjų Prancūzijoje Yves'as Leberquier.
Advokatai taip pat ketina argumentuoti, kad jų klientas neturėtų būti teisiamas, nes dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų jau yra suėjęs senaties terminas.
Be to, Prancūzija privalo atsižvelgti į Jungtinėse Valstijose M.Noriegai suteiktą karo belaisvio statusą, sakė Y.Leberquier radijui "France Info".
"Iš principo, didžiausia jam gresianti bausmė yra dešimt metų laisvės atėmimo, tačiau dėl Prancūzijos teisės kyla kai kurių sunkumų - sunkumų, kuriuo mes laikome neįveikiamais", - pridūrė advokatas.
Dauguma Panama Sičio gyventojų M.Noriegą prisimena kaip žiaurų diktatorių, o dėl jo išdavimo apgailestavo tik keli ištikimiausi šalininkai.
"Būtų geriausia, jeigu jis liktų Prancūzijoje. Jis padarė daug bloga, - sakė 70 metų pensininkas Roberto Alvarado. - Šiai šaliai būtų geriau be jo."