„Lietuvos pasienyje su Baltarusija vyksta hibridinis karas. Tai nuosekli ataka, ir kiekvienas iš Vidurinių Rytų į Baltarusiją atskraidintas ir į pasienį pasiųstas migrantas didina spaudimą Lietuvos Vyriausybei“, – teigė R. Terras.
„Šiuo atveju NATO įtraukimas yra vienintelis tinkamas veiksmas“, – pažymėjo jis.
Kaip praneša news.err.ee, Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnyje rašoma, kad: „Šalys konsultuosis kartu, kai, bet kurios iš jų nuomone, kils grėsmė bet kurios iš sutarties šalių teritoriniam vientisumui, politiniam nepriklausomumui ar saugumui.“
Pagalba Lietuvai būtų ir Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos bei Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino atgrasymo priemonė.
„NATO narių vienybė ir aljanso straipsnių taikymas bendram tikslui – apginti valstybes nares – pasiekti taip pat padidintų mūsų patikimumą oportunistinių diktatorių akyse. Požiūris į Estiją irgi gali kažkiek pasikeisti, jeigu tvirtai remsime Lietuvą“, – toliau kalbėjo R. Terras, tapęs europarlamentaru po 2019 m. rinkimų, kai Estija gavo septintą mandatą, iš Europos Sąjungos (ES) pasitraukus Jungtinei Karalystei (JK).
Estija atsiuntė Lietuvai spygliuotos vielos, palapinių ir kitos įrangos.
Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį keturis kartus buvo aktyvavusi Turkija: 2003-aisiais, kai vyko Irako karas; 2012 m. birželio mėnesį, kai Sirija numušė Turkijos naikintuvą; 2012 m. spalio mėnesį po Sirijos atakų prieš Turkiją ir Turkijos atsakomųjų veiksmų ir 2020 m. vasario mėnesį, išaugus įtampai dėl karinės operacijos Sirijos šiaurės vakarinėje dalyje.
2014 m. kovo mėnesį Latvija, Lietuva ir Lenkija paragino surengti 4 straipsniu paremtą pasitarimą Krymo krizei aptarti, bet tada 4 straipsnis nebuvo aktyvuotas.
