Šis faktas verčia klausti, ar kartais nenutiko taip, kad Maskva nebenori remti Sirijos vadovo. Jeigu taip ir yra, kyla natūralus klausimas, kas per tuos keturis mėnesius pasikeitė, skelbia businessinsider.com.
Ekspertai skeptiškai vertina galimybę, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – ištikimas B. al Assado ir jo režimo rėmėjas – dabar staiga nei iš šio, nei iš to ims reikalauti, kad jis pasitrauktų. Laikas tokiems drastiškiems strategijos pasikeitimams itin nepalankus – valdžios pajėgoms pagaliau ima sektis, skelbiama apie vis naujas pergales Latakijos ir Alepo provincijose.
„Nemanau, kad Maskva B. al Assadui nori pasakyti „traukis“, greičiau tai turėtų skambėti maždaug „tau gali tekti trauktis“, – sako Rusijos saugumo reikalų ekspertas ir pasaulio politikos profesorius iš Niujorko universiteto Markas Galeotti.
„Bent jau dabar Kremlius iš B. al Assado pasitraukimo negautų jokios apčiuopiamos naudos, tiesą sakant, daugiau netgi prarastų, nes pereinamasis laikotarpis būtų tikrai sudėtingas. Tai viena iš Maskvos turimų galingiausių kortų: ją ant stalo mes tik tada, kai bus tikri, kad mainais gaus kažką apčiuopiamo“, – pridūrė M. Galeotti.
Maskva nedelsė paneigti pranešimus, esą prašė B. al Assado trauktis, tačiau klausimas, ar Kremlius vis dar palankiai vertina Londone studijavusį autokratą, niekur nedingo. Vis dar yra analitikų, tvirtinančių, kad V. Putinas nėra suinteresuotas išsaugoti B. al Assadą prezidento poste, nes jam svarbiau B. al Assado klano valstybinių institucijų tinklas, kurį jis sėkmingai įkūrė per beveik 45 metus trunkantį valdymą.
Šios institucijos ir jas kontroliuojantys žmonės Rusijai sudarė palankias sąlygas naudotis Tartuso uostu – vieninteliu šiltųjų vandenų uostu, likusiu Rusijai po Sovietų Sąjungos žlugimo, kuris Maskvai svarbus siekiant savų tikslų Viduržemio jūroje.
Tikrai nemažai manančiųjų, kad, nebelikus B. al Assado, labai greitai nebeliktų ir minėtųjų institucijų.
„Didžiausias mitas ir klaida manyti, kad be B. al Assado Sirijoje ir toliau gali egzistuoti tos vadinamosios „valstybės institucijos“, – „Business Insider“ dar spalį sakė Demokratinių valstybių gynybos fondo Artimųjų Rytų ekspertas Tony Badranas.
Be to, nemažai politikos ir gynybos ekspertų tvirtina, kad Rusijos tikslai ir interesai Sirijoje vien Tartuso uostu neapsiriboja.
„Rusijos prezidentui V. Putinui svarbiausia yra užkirsti kelią agresyviam Sirijos valdančiojo režimo pasikeitimui, o ne pasirūpinti Tartusu“, – sako buvęs specialusis JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas Sirijos klausimais, šiuo metu dirbantis Atlanto Taryboje, Fredericas C. Hofas.
Taip mąstyti, anot ekspertų, naudinga ir pačiai Rusijai, nes tokia strategija padeda Maskvai tarptautinės bendruomenės akyse atrodyti stabilumo garantu ir kovos su terorizmu bastionu. Kremlius jau gana seniai visus B. al Assado režimo oponentus, įskaitant net ir tuos, kuriuos remia Jungtinės Valstijos, laiko „teroristais“.
Vienintelė alternatyva dabartiniam Sirijos valdančiajam režimui Rusijos akimis yra galios vakuumas, kuriame dominuoja jėgos, nepritariančios Maskvos interesams, o tai, paprasčiau tariant, reiškia, kad B. al Assadas privalo likti Sirijos prezidento poste – bent jau, kaip reikalauja V. Putinas, tol, kol Sirijos žmonės patys išsirinks prezidentą demokratiniuose rinkimuose.
„Nėra nė menkiausių įrodymų, kad V. Putinas norėtų matyti, kaip B. al Assadas traukiasi. Pagrindinis ir svarbiausias Rusijos intervencijos į Sirijos vidaus reikalus tikslas yra stabilizuoti B. al Assado režimą ir pasirūpinti, kad jis įsitvirtintų poste“, – „Business Insider“ praeitą savaitę sakė Harvardo universiteto Daviso Rusijos ir Eurazijos studijų centro Šaltojo karo studijų projekto programos direktorius Markas Krameris.
„Teiginys, kad V. Putinas į Siriją pasiuntė karinės žvalgybos vadą, kuriam skyrė sudėtingą užduotį Sirijos valdančiojo režimo, kurį Rusijos prezidentas stengiasi bet kokia kaina sustiprinti, vadovui B. al Assadui perduoti šią svarbią žinią, tiesiog negali būti teisingas“, – sako M. Krameris.
Kiti ekspertai taip pat pažymi, kad, jeigu V. Putinas tikrai norėtų B. al Assadą nustumti nuo valdžios, jis tai būtų padaręs – ar bent jau pabandęs padaryti – jau labai seniai.
„Jeigu Rusijos prezidentas norėtų pokyčių, jis galėtų pasinaudoti savo pranašumu – B. al Assado de facto oro pajėgų vaidmeniu“, – teigia ekspertų grupės iš Vašingtono „Foundation for Defence of Democracies“ Rusijos klausimų ekspertas Borisas Zilbermanas.
„Tokių gandų vis pasigirsta, tačiau iš tikrųjų niekas nesikeičia. Panašu, kad B. al Assadas puikiai įsitvirtinęs“, – pridūrė ekspertas.
Tiesą sakant, vienas iš pagrindinių Sirijos opozicijos reikalavimų, kuriuos teks aptarti per taikos derybas – B. al Assado pasitraukimas iš valdžios ir pereinamasis laikotarpis – pastaruoju metu vis atidedamas į šalį dėl bendro Rusijos ir Irano sumanymo.
Remiantis šiuo siūlymu, bus įkurta „valstybinės vienybės vyriausybė“, dėl kurios sudėties apsispręs Sirijos piliečiai per rinkimus, kuriuos stebės Jungtinių Tautų atstovai.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kaip skelbiama, daro spaudimą pagrindiniam opozicijos organui – Aukščiausiam Saudo Arabijos derybų komitetui. Esą norima, kad jis planui pritartų dar prieš taikos derybų Ženevoje pradžią.
Galima teigti, kad tam tikra prasme Jungtinės Valstijos susivienijo su Rusija – pagrindinis tikslas išlieka visus susodinti prie derybų stalo.
Didžiausias iššūkis – neatbaidyti opozicijos jėgų, o tai įmanoma leidus kad ir netiesiogiai suprasti, kad Maskva dėl B. al Assado ateities galėtų ryžtis ir kompromisams.
„Patikėsiu tik tada, kai pamatysiu savo akimis. Iki tol tai tik žodžiai“, – sakė B. Zilbermanas.