Savo knygoje, ištraukas iš kurios šeštadienį išspausdino Britanijos laikraštis "Guardian", H.Blixas rašo, kad pasirengimo karui metu britų premjeras ir JAV prezidento pasiuntiniai atrodė įsitikinę žvalgybos tarnybų pateiktos informacijos teisingumu.

H.Blixas tvirtina patyręs smarkų JAV spaudimą priimti tokius žvalgybos duomenis kaip faktą, o kai atsisakė tai padaryti - buvęs apjuodintas. Jis sako, kad asmeniškai buvo tikras, jog Irako prezidentas Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) vis dar slėpė neteisėtus ginklus, tačiau T.Blairui pasakė, kad jam reikia įrodymų.

"Aš nežinau apie jokius kitus su mumis "pasidalytus" žvalgybos duomenis, kurie būtų pagrįsti patikimais įrodymais. Galbūt Blairą ir Bushą, abu tikinčius vyrus, priimant politinį sprendimą stiprino jausmas, kad jie kovoja su blogiu, o ne tik su draudžiamų ginklų platinimu", - rašo buvęs ginklų inspektorius.

Naujoje knygoje "Irako nuginklavimas: masinio naikinimo ginklų paieška" (Disarming Iraq -- The search for weapons of mass destruction) H.Blixas teigia, kad Prancūzijos žvalgybos tarnybos taip pat buvo tikros, jog Irake yra likę masinio naikinimo ginklų, tačiau šios šalies prezidentas Jacquesas Chiracas (Žakas Širakas), kuris griežtai priešinosi G.W.Busho ir T.Blairo siektam karui, šiuo klausimu buvo skeptiškesnis.

Beveik prieš metus į Iraką įsiveržusios bei S.Husseiną nuvertusios JAV vadovaujamos pajėgos taip ir nerado jokių draudžiamų masinio naikinimo ginklų ar jų pėdsakų.