Tai techninis tyrimas ir jo tikslas – duoti atsakymus tik į keturis konkrečius klausimus: dėl ko nukrito lėktuvas, kaip atsitiko, kad jis skrido virš karo zonos, kodėl per avariją žuvusiųjų olandų artimieji turėjo laukti dvi dienas, kol buvo patvirtintas aukų sąrašas ir kaip žuvo visi 298 Boingo keleiviai bei įgulos nariai. Pagrindinė šios katastrofos versija – lėktuvą per klaidą numušė į Donbasą pasiųstas ir raketomis „Buk“ ginkluotas priešlėktuvinis kompleksas, bet Rusija iki šiol tai griežtai neigia.

„Neabejoju, kad lėktuvą numušė raketinė sistema. Neabejoju, kad lėktuvas buvo numuštas raketa paleista iš sukilėlių kontroliuojamos teritorijos. Esu įsitikinęs, kad raketinė sistema atvežta iš Rusijos federacijos su kvalifikuota komanda – greičiausiai su gerai apmokytais karininkais“, – situaciją komentavo buvęs Ukrainos atstovas MH17 avarijos tyrimo grupėje Vasyl Vovk.

V. Vovk taip pat priduria, kad netiki, jog jau bus galima padaryti teisingas išvadas ir užbaigti tyrimą. „Abejoju, kad šias išvadas pamatysime spalio 13-osios ataskaitoje. Drįsčiau taip pasakyti. O jei taip bus, abejoju, kad išvados bus vienareikšmės ar galutinės“, – teigia Ukrainos atstovas.

Maskva ruošiasi kontratakuoti

Olandijos saugumo tarybos pareigūnams ruošiantis pristatyti nekantriai laukiamas išvadas po 15 mėnesių trukusio tyrimo, Maskva, kuri įnirtingai neigė bet kokį savo vaidmenį toje tragedijoje, ruošiasi kontratakuoti.

Ataskaita, kuri bus paskelbta 11 val. 15 min. Grinvičo (14 val. 15 min. Lietuvos) laiku Gilzės-Rejeno oro pajėgų bazėje Nyderlandų pietuose, tikriausiai atskleis, kaip laineris „Boeing 777“ buvo numuštas 2014 metų liepos 17 dieną, bet veikiausiai neįvardys, kas yra už tai atsakingi.

Kai tas lėktuvas buvo numuštas – veikiausiai raketa – virš Ukrainos rytinės dalies per įprastą reisą iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, žuvo visi 298 jame buvę žmonės, daugiausiai olandai. Tarp aukų buvo 15 įgulos narių.

Ši katastrofa įvyko per Ukrainos vyriausybės pajėgų įnirtingas kautynes su prorusiškais separatistais, o Kijevas ir Vakarų šalys dėl to incidento kaltino Maskvos palaikomus kovotojus.

Savaitraščio „Jane's Defence Weekly“ analitikas Peteris Felsteadas naujienų agentūrai AFP sakė, jog tas laineris veikiausiai buvo numuštas „per klaidą“ zenitinio raketų komplekso „Buk“, kuris buvo atsiųstas iš Rusijos padėti separatistams atremti Ukrainos aviacijos pavojų.

„Tikimės, kad ataskaita patvirtins mūsų prielaidą, jog tai buvo rusų klaida“, – pažymėjo P.Felsteadas.

Tame regione veikę Rusijos kariškiai arba vietos kovotojų vadai „galvojo, kad taikosi į karinį lėktuvą toje vietovėje, bet paaiškėjo, kad tai buvo oro laineris“, pridūrė jis.

Tiek Maskva, tiek valstybinė gynybos sektoriaus įmonė „Almaz-Antej“ neigia tuos pareiškimus, aiškindamos, kad lėktuvas veikiausiai buvo numuštas Kijevo pajėgoms priklausančia „Buk“ raketa.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį sakė, kad olandų vadovaujamame tyrime buvo „daug, daug keistų dalykų“, įskaitant faktą, kad tam procesui nevadovavo Tarptautinė aviacijos organizacija (ICAO).

„Lėktuvo nuolaužos ir aukų kūnai ilgą laiką nebuvo surinkti, ir tik kai kurios buvo paimtos, o kitos – paliktos, – pridūrė S.Lavrovas. – Nebuvo atsakymų į daugelį klausimų, kuriuos Rusija pateikė tai tyrėjų grupei.“

„Tikrosios priežastys“

Olandijos prokurorai vykdo lygiagretų baudžiamąjį tyrimą, o antradienį paskelbtoje ataskaitoje nebus įvardyti kaltininkai. Tame dokumente dėmesys bus sutelktas į keturias sritis.

Ataskaita nagrinės „sudužimo priežastį“, „skrydžio virš konflikto teritorijų“ problemą, ir mėgins atsakyti, kodėl aukų artimiesiems Olandijoje „teko laukti 2–4 dienas, kol gavo patvirtinimą“, kad jų giminaičiai buvo tame lėktuve.

Dokumente taip pat galbūt bus atsakyta į klausimą, ar paskutinėmis skrydžio akimirkomis bent dalis žmonių žinojo, kad jie netrukus žus, kaip tvirtino kai kurie ekspertai.

Žuvusiųjų artimieji taip pat galės pamatyti lėktuvo nuolaužas, kurių dalis buvo pargabenta iš katastrofos vietos.

Tuo tarpu „Buk“ gamintoja „Almaz-Antej“ pareiškė planuojanti atskleisti „tikrąsias“ MH17 katastrofos priežastis per tuo pačiu metu rengiamą spaudos konferenciją Maskvoje.

Birželį ši valstybinė įmonė paskelbė, kad remdamasi lėktuvo nuolaužų nuotraukomis padarė išvadą, jog laineris tikriausiai buvo numuštas „Buk“ raketa. Tačiau bendrovė argumentavo, kad buvo panaudota to komplekso modifikacija „Buk-M1“, kuri Rusijoje nebegaminama nuo 1999 metų.

Vienas Ukrainos analitikas, kalbėdamasis su AFP, reiškė abejones, ar antradienį paskelbta ataskaita padarys tokį patį poveikį, kokį būtų galėjusi sukelti prieš metus.

„Reikia suprasti, kad geopolitinė padėtis dabar yra truputį kitokia negu buvo 2014 metų liepos 17 dieną“, – sakė Kijeve įsikūrusio Globaliųjų strategijų instituto direktorius Vadymas Karasevas.

Ukrainoje šiuo metu galioja trapios paliaubos, o Rusijai įsitraukus į konfliktą Sirijoje pasaulio dėmesys nukrypo kitur.

„Ar tarptautinei bendruomenei reikia kitos didžiulės konfrontacijos (su Rusija)? Taigi bus norima sušvelninti padėtį dėl MH17“, – aiškino V.Karasevas.

Žiniasklaida: MH17 laineris numuštas „Buk“ raketa

Tarptautinė tyrėjų grupė nustatė, kad oro bendrovės „Malaysian Airlines“ reiso MH17 lėktuvas buvo numuštas Rusijoje pagaminto zenitinio komplekso „Buk“ raketa, paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje, antradienį paskelbė vienas Nyderlandų dienraštis.

Galutinė šio 15 mėnesių vykdyto tyrimo ataskaita bus oficialiai paskelbta vėliau antradienį. Tačiau autoritetingas laikraštis „Volkskrant“, cituodamas tris su Olandijos vadovaujamu tyrimu susijusius šaltinius, pranešė, jog buvo nustatyta, jog lėktuvas, 2014 metų liepos 17 dieną skridęs iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, buvo numuštas raketa „žemė-oras“, paleista iš „Buk“ komplekso.