aA
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) gali prireikti 1,5 trln. eurų ekonomikos atkūrimui po koronaviruso pandemijos, tačiau tokių bendrų išlaidų finansavimo perspektyvos išlieka miglotos.
Koronavirusas Belgijoje
Koronavirusas Belgijoje
© Zuma Press / Scanpix

„Galiu įsivaizduoti tokį finansavimo lygį“, – paklaustas apie 1,5 trln. sumą Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ teigė V. Dombrovskis, pridūręs, kad „kol kas nieko nėra nuspręsta“.

Praėjusią savaitę 19 narių turinčios bendros valiutos zonos finansų ministrai susitarė dėl daugiau nei 500 mlrd. eurų vertės paketo, skirto sušvelninti tiesioginį koronaviruso poveikį.

Į priemonių rinkinį įeina paskolos iš per finansų krizę sukurto Europos stabilumo mechanizmo (ESM), tačiau nenumatyta plačios apimties ekonominių ir fiskalinių reformų, kurios paprastai turėtų būti įgyvendintos.

ESM paskolas papildys verslo paskolų garantijos iš Europos investicijų banko ir euro zonos nedarbo perdraudimo sistemos.

Visgi po kelias savaites trukusio žodžių karo, finansų ministrams nepavyko susitarti dėl vadinamųjų „koronaobligacijų“ – bendrų skolos priemonių, skirtų finansuoti atsigavimą po krizės, kurias įvesti norėtų tokios smarkiai nuo pandemijos nukentėjusios ES narės kaip, pavyzdžiui, Italija.

Kol kas didžiausias dėmesys buvo skiriamas sveikatos apsaugos sistemos išlaidoms bei verslo ir darbuotojų apsaugai nuo numatomo finansinio nuosmukio po krizės.

ES vadovai balandžio 23 dieną surengs vaizdo konferenciją, kad „padėtų pagrindą tvirtam ekonomikos atsigavimui“, praėjusią savaitę pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Ekonomikos atgaivinimo po koronaviruso krizės fondo idėją iškėlė daugelis žymių ES veikėjų, o Prancūzijos finansų ministras Bruno’as Le Maire’as pasiūlė 500 mlrd. eurų sumą.

Tuo tarpu vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas sekmadienį pareiškė, kad prireiks 10 proc. ES pajėgumų ir paragino skirti dar 1 trln. eurų be jau sutartų 500 mlrd. eurų. Tokią pat sumą paragino skirti ir Italijos finansų ministras Roberto Gualtieri (Robertas Gvaltjeris).

Paklaustas apie bendras obligacijas atsigavimui finansuoti, V. Dombrovskis leidiniui „Handelsblatt“ sakė: „tikimės, kad klausimas bus svarstomas“ balandžio 23 dieną vyriausybių vadovų susitikime.

Europos Komisija „rengia naujas finansavimo priemones“, be nacionalinių įnašų, kurie paprastai surenkami į ES septynerių metų biudžetų, pridūrė V. Dombrovskis.

„Rekonstrukcijos fondą galėtume finansuoti obligacijomis, užtikrintomis valstybių narių garantijomis“, – pridūrė jis.

Labiau įsiskolinusios pietinės šalys, tokios kaip Italija ir Ispanija, vadinamąsias koranoobligacijas ar euroobligacijas laiko būdu pasiskolinti reikalingų lėšų priimtinesnėmis palūkanų normomis, nei galėtų pasiskolinti tiesiogiai rinkose.

Visgi tokios Šiaurės šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, nerimauja, kad finansavimo našta galiausiai užguls jų pečius.

„Turime aiškiai suprasti, kad esame beprecedentėje krizėje, – antradienį pareiškė V. Dombrovskis. – Būtina atsiriboti nuo senų mąstymo modelių.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Top naujienos

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (169)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio tinklinio mokyklai vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (67)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (3)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (80)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (10)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (51)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

Marija Serbintatė. Kodėl moterys tiek daug atsiprašinėja? (15)

Ar žinojai, kad moterys žymiai dažniau atsiprašinėja už bet ką nei vyrai? Vedžiau...

Kokio maisto vengti per menstruacijas, o kokį valgyti: produktai, kurie gali turėti įtakos savijautai (2)

Kai kurie produktai tikrai daro poveikį tam tikroms būsenoms ir procesams, kurie paprastai siejami...

Vakaruose pokario metais gimęs interjero stilius: taip papuošti savo namus išdrįsta ne kiekvienas

Popmeno įkvėptas retro stilius atspindi besikeitusias penkiasdešimtojo –...

Netikėta trijulių turnyro atomazga – favoritus nustelbė Utenos atstovai (12)

Šeštadienį Palangoje finišavo „Hoptrans 3x3“ turnyro pirmasis etapas. Jo nugalėtoja kiek...

|Maža didelių žinių kaina