Aukščiausi Europos tarnautojai perspėja, kad atėjo metas pereiti prie labiau gynybinės pramonės strategijos, jei norima, kad Europos projektas išgyventų tokių išorės grėsmių uraganą kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienoje jų pusėje ir bloko viduje esančios parako statinės, pavyzdžiui, Prancūzijos populistų lyderė Marine Le Pen – kitoje.
Europos Komisijos pareigūnai neįprastai atvirame 173 puslapių apimties pranešime, kuriame nurodo, kokių prioritetų tikisi iš naujosios EK pirmininkės Ursulos von der Leyen, suplanavo ir išdėstė naują požiūrį, apimantį dosnų valstybinį finansavimą pramonei, daugiau galimybių konkurencijos taisyklėse ir griežtesnes prekybos apsaugos priemones. Prancūzų ir vokiečių ausims visa tai skamba kaip gražiausia muzika ir puikiai dera su jų ambicijomis sumeistrauti „Europos pramonės čempionus“, galėsiančius rungtyniauti su Amerikos ir Kinijos varžovais.
Europos Komisijos dokumento kalba yra labai aiški, kai dėstoma apie išgyvenimo tokioje aplinkoje, kurioje Jungtinės Valstijos ir Kinija stengiasi grąžinti pasaulinę prekybą į įstatymų nežabojamą laikmetį, kai vadovaujamasi pasakymu, kad tiesa yra galingojo pusėje, perspektyvas. ES pareigūnai teigia, kad reikia griežtesnių prekybos apsaugos taisyklių, nes „ES bus visiškai nepasirengusi išgyventi vien galia grįstoje pasaulio tvarkoje“.
Aiškiai užsimindami apie prieš ES nusiteikusių populistų iškilimą, ES pareigūnai pažymi, kad Europos Sąjungos laisvosios prekybos darbotvarkė dažnai tampa „atpirkimo ožiu dėl platesnio pobūdžio socialinių ir ekonominių skaudulių“. Atsakydami į tai, jie pabrėžė, jog prekybos politika gali vaidinti tam tikrą vaidmenį padėdama apginti varginguosius užtikrinant „vienodas galimybes“ – ši frazė dažnai sakoma turint omenyje smarkiai subsidijuojamų Kinijos kompanijų apribojimus – ir didinant prekybos kliūtis šalims, kuriose aplinkos standartai yra neapibrėžti.
Darbą baigiančios Europos Komisijos atstovė spaudai atmetė šį pranešimą kaip „juodraštinį vidinių diskusijų dokumentą“, kuris nėra pakankamai „subrendęs“ tam, kad atsidurtų ant U. von der Leyen darbo stalo.
Visgi panašu, jog planai nebus padėti į stalčių ir užmiršti, mat jie visiškai atitinka priemones, kurių reikia dviem galybėms, iš tiesų galinčioms diktuoti Europos politiką – Prancūzijai ir Vokietijai.
Prancūzų ir vokiečių ambicijos
Tiek Prancūzija, tiek Vokietija įsiuto, kad darbą baigianti Jeano-Claude‘o Junckerio vadovaujama Europos Komisija šiemet blokavo „Siemens“ ir „Alstom“ susijungimo planą, galėjusį sukurti Europos geležinkelių milžinę.
Nors Briuselis tvirtino, kad toks susijungimas kilstelėtų kainas klientams, Berlynas ir Paryžius peikė Europos Komisiją dėl to, jog ši yra naivi Kinijos iškilimo atžvilgiu ir laikosi pasenusių konkurencijos taisyklių.
Stipriausiai bloke už laisvosios prekybos liberalizmą pasisakiusi Didžioji Britanija palieka Europos Sąjungą, o Prancūzija regi puikią galimybę per U. von der Leyen kadenciją laikytis labiau protekcionistinio kurso.
Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire‘as, buvęs vienas iš labiausiai raginusių persvarstyti ES taisykles po „Siemens“ ir „Alstom“ susijungimo veto, „Politico“ sakė: „ES turi būti ambicinga ir apsaugoti savo interesus“.
Paklaustas apie tai, kokie turėtų būti artimiausių penkerių metų prioritetai, jis atsakė: „Esame Europos projekto posūkio taške. Naujasis Parlamentas ir Komisija suteiks galimybę iš naujo nustatyti prioritetus ir vykdyti radikalius pokyčius. Ekonominiu požiūriu mums reikia tiek būti labiau konkurencingiems pasauliniu mastu, skatinti augimą ir didinti darbo vietų skaičių, tiek suteikti didesnę apsaugą savo piliečiams“.
Neįprasta, tačiau tokio pobūdžio kalbos pastaraisiais mėnesiais taip pat ėmė sklisti iš Vokietijos ir iš jos galingosios Pramonės asociacijos (BDI). Sėkmingų sprendimų doktrina sugrįžta. Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris, taip pat pabrėžęs naujo plano, padėsiančio sukurti „Europos čempionus“, poreikį, pristatė planus dėl specialios valstybės paramos svarbiausiems pramonės sektoriams: automobilių, technikos sritims, medicinos technologijoms, 3D spausdinimui, aviacijai ir kosmoso technologijoms bei gynybai.
Nervingos Šiaurės šalys
Visgi egzistuoja rizika, kad, užuot sustiprinęs Europą, prancūzų ir vokiečių posūkis tokios politikos, kai turima daug įtakos ekonomikai, link Europos Sąjungoje gali atverti tam tikras įgriuvas, daugiausia – tarp Šiaurės ir Beneliukso šalių, kurios tradiciškai yra artimesnės už laisvąją prekybą pasisakančios Didžiosios Britanijos stovyklos sąjungininkės.
Suomijos prekybos ministras Ville Skinnari pabrėžė, kad jis pats negali komentuoti minėtojo pranešimo, tačiau išreiškė atsargų pastebėjimą apie tai, kiek apsaugos reikia, ir perspėjo, jog būtų nesąžininga, jei dėl bet kokios darbotvarkės spręstų vien tik Šiaurės šalys.
„Mes labai atidžiai klausėme, ką sakė vokiečiai ir prancūzai, mums reikalingas glaudus dialogas – abipusis supratimas labai svarbu. Suprantama, kad rengiamos tokio pobūdžio iniciatyvos. Mums neabejotinai reikia pramonės strategijos. Tačiau dabar kyla klausimas, kaip mes ją parengsime. Labai svarbu, kad išliktume drauge ir turėtume bendrą požiūrį, – aiškino ministras.
„Iškylančios kliūtys nėra geriausias būdas konkurencijai sustiprinti. Verčiau turėtume laikytis ambicingos darbotvarkės dėl laisvosios prekybos susitarimų ir užtikrinti, kad ES išliktų atvira ir svetinga verslo, prekybos ir investicijų aplinka, – pridūrė V. Skinnari.
ES pranešime išdėstytos idėjos bet kokiu atveju yra radikalios. Jos apima 100 milijardų eurų fondą, skirtą sustiprinti čempionams, susiduriantiems su Jungtinių Valstijų ir Kinijos konkurencija, ir naujoms prekybos pajėgoms, vadinamoms Vykdymo reglamentu, kurios leistų vienašališkus prekybos atsakomuosius veiksmus prieš Jungtines Valstijas.
„Visa tai nukreipia bloga ir laisvajai prekybai nepalankia kryptimi. Tačiau tuo pačiu galiu suprasti, kad pasiūlymai dėl subsidijų ir atsakomųjų veiksmų yra reakcija į Kiniją ir D. Trumpą“, – sakė Simonas Lesteris, libertarinio Cato instituto direktoriaus Prekybos politikos studijų centro direktoriaus pavaduotojas.
S. Lesterio teigimu, jei Europos Sąjungos šalys iš tiesų nori sukurti „ES čempionus“, joms reikėtų susitelkti į verslo skatinimą. Jis sakė: „Nemanau, kad reikalingos subsidijos, tereikia progomis pasinaudoti gebančio verslo“.