Apie tai savo tviterio paskyroje paskelbė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Nepriklausoma Rusijos žiniasklaida neseniai paskelbė, kad dėl problemų, su kuriomis Rusija susiduria kariaudama prieš Ukrainą, gynybos ministras S. Šoigu šiuo metu yra nušalintas nuo vadovavimo rusų kariams: šalies prezidentą Vladimirą Putiną apie karo eigą dabar tiesiogiai informuoja karinių operacijų vadai.
Remiantis žvalgybos duomenimis, Rusijos karininkai ir kariai, turintys tiesioginės karo patirties, nuolatos tyčiojasi iš S. Šoigu dėl pastarojo neveiksmingo ir atsainaus vadovavimo, Rusijai negalint kare pasiekti progreso.
„S. Šoigu jau seniai bando nusikratyti žmogaus, neturinčio rimtos karinės patirties, reputacijos. Didžiąją savo karjeros dalį jis praleido statybų sektoriuje ir dirbdamas Nepaprastųjų situacijų ministerijoje“, – komentare teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
„Važnije istorii“ neseniai skelbė tyrimą, kuriame rašyta, kad S. Šoigu nebėra prezidento V. Putino favoritas. Maža to, jis neseniai viešai pažemino ministrą.
Remiantis leidinio šaltinių duomenimis, po atsitraukimo Kyjivo kryptimi V. Putinas net asmeniškai bandė vadovauti pajėgų perkėlimui, bet labai greitai šio sumanymo atsisakė ir dabar tiesiogiai tariasi su kariuomenės vadais, atsakingais už kovinius veiksmus.
V. Putino ir S. Šoigu santykiai taip smarkiai pasikeitė, kad gynybos ministras nedrįsta primygtinai reikalauti sprendimų, kuriuos karininkai laiko būtinais.
Pavyzdžiui, kaip rašo „Važnije istorii“, S. Šoigu nereikalauja pradėti mobilizacijos, nes prieš karą žadėjo V. Putinui visus tikslus pasiekti pasitelkiant taikos meto armiją – samdinių pajėgas.
Kaip teigia „Važnije istorii“ šaltiniai, S. Šoigu žmonės samdė viešųjų ryšių ekspertus ir mokėjo už analitinius straipsnius didžiausiose Rusijos žiniasklaidos agentūrose, kad juose būtų pateikiama įtikinamų argumentų dėl mobilizacijos būtinybės.
Buvo tikimasi, kad naudojant tokią taktiką ant V. Putino stalo atsiras reikalinga „analitika“, ir jis sutiks pradėti vienokią ar kitokią mobilizaciją. Bet kol kas taip nenutiko.
Liepos mėnesio pradžioje V. Putinas viešai pastatė S. Šoigu į nepatogią padėtį pabrėžęs, kad nelabai kliaujasi jo ataskaitomis.
Kai su prezidentu susitikęs gynybos ministras prieš televizijos kameras pateikė ataskaitą apie atliktą apsišaukėliškos „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) teritorijų „išvadavimo“ operaciją, V. Putinas vietoje pagyrimo pasakė: „Kaip žinote, generolas pulkininkas Aleksandras Pavlovičius Lapinas (įsiveržimo į Ukrainą metu vadovauja centrinei pajėgų grupei) ir armijos generolas Sergejus Vladimirovičius Surovikinas (vadovauja pietinei pajėgų grupei) šiandien man pranešė apie jiems iškeltų tikslų įgyvendinimo eigą ir pateikė pasiūlymų dėl puolamųjų operacijų rengimo.“
Rusijos prezidentas leido suprasti, kad tiesiogiai bendrauja su S. Šoigu pavaldiniais, ir šioje situacijoje neaišku, kokį vaidmenį atlieka gynybos ministras.
Šaltinių teigimu, V. Putinas nusprendė kliautis patyrusiais karininkais, kurie geba prisitaikyti prie sąlygų, dėl realios informacijos trūkumo nustebinusių politinę vadovybę.
Generaliniam štabui artimi šaltiniai taip pat sako, kad sprendimai dėl keleto svarbių paskyrimų Gynybos ministerijoje priimami jau neklausiant S. Šoigu nuomonės. Kaip pavyzdį jie pateikia birželio mėnesį priimtą sprendimą generolui pulkininkui Michailui Teplinskiui patikėti oro desanto pajėgas.
Šaltiniai pažymėjo, kad S. Šoigu seniai priešiškai nusiteikęs M. Teplinskio atžvilgiu: generolas išdrįso nesutikti su gynybos ministru dėl kažkokio klausimo.
Tą faktą, kad S. Šoigu dar neišsiųstas į atsargą, „Važnije istorii“ šaltiniai aiškina tuo, kad nelengvu metu prezidentas nenori keisti gynybos ministro. Kita vertus, jie mano, kad kai tik baigsis sunkusis laikotarpis, V. Putinas gali S. Šoigu viską priminti.
