Britų torių kandidatai į premjerus žada atsisakyti „Brexit“ Airijos sienos politikos

Kritikai kaltina Jeremy Huntą ir Borisą Johnsoną, kad jie dalina tuščius pažadus, teikdami ES jau atmestus pasiūlymus, todėl Britanijai gali tekti pasitraukti iš 28 valstybių bloko apskritai be jokios sutarties, galinčios sušvelninti šio išstojimo sukeltą šoką.

Britanijos užsienio reikalų sekretorius J. Huntas ir jo pirmtakas B. Johnsonas varžosi dėl teisės pakeisti dabartinę premjerę Theresą May, atsisakiusią Konservatorių partijos lyderės posto, kai Bendruomenių Rūmai triskart atmetė jos vyriausybės su Briuseliu suderėtą „Brexit“ susitarimą. Labiausiai parlamentarams užkliuvo vadinamoji apsidraudžiamoji priemonė (backstop), turinti užtikrinti, kad po šalies išstojimo siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos liks atvira.

Dauguma „Brexit“ palaikančių įstatymų leidėjų šią priemonę atmetė, nes britams gali tekti po „Brexit“ daug metų likti muitų sąjungos nare, kad būtų galima išvengti tikrinimų prie sienos, galinčių sukelti pavojų trapiai taikai Šiaurės Airijoje.

Tuo metu konservatorių mažumos vyriausybę palaikanti Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP) priešinasi apsidraudžiamajai priemonei, būgštaudama, kad ji susilpnins ryšius tarp Šiaurės Airijos su Jungtinės Karalystės likusia dalimi.

Europos Sąjungos lyderiai tvirtina, kad be apsidraudžiamosios priemonės jokios išstojimo sutarties nebus.

Belfaste J. Huntas kreipdamasis į Konservatorių partijos narius sakė, kad „mes niekada nesutiksime su išstojimo iš ES sutartimi su apsidraudžiamosiomis priemonėmis. Taigi, ją reikia pakeisti arba atmesti.“

Pasak jo, „technologijomis grįstas sprendinys“ galėtų leisti atsisakyti muitinės postų ir kitos pasienio infrastruktūros. Britanija ir ES susitarė ieškoti technologinių būdų problemai išspręsti, bet sako, jog šiuo metu tokio sprendinio nėra.

B. Johnsonas pareiškė, kad „išstojimo susitarimas, koks jis yra dabar, yra miręs dokumentas“.

Vadinamąsias apsidraudžiamąsias priemones jis pavadino ES „moralinio šantažo“ forma.

„Niekada nesutiksiu su susitarimu, kuriuo mus siekiama visiems laikams pririšti prie ES muitų sąjungos arba kuriuo skaldom mūsų Jungtinė Karalystė“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.

Praėjus trejiems metams po referendumo, kuriame 52 proc. balsavusiųjų pasisakė už pasitraukimą iš ES, Britanijos išstojimas iš Bendrijos buvo atidėtas du kartus, šaliai patekus į politinę aklavietę. Dabar numatytas galutinis „Brexit“ terminas – spalio 31-oji. B. Johnsonas ir J. Huntas žada iki to laiko būtinai išvesti šalį iš Bendrijos, su sutartimi arba be jos.

Daugelis ekonomikos ekspertų sako, kad išstojimas be sutarties sugriautų Britanijos ir ES prekybinius santykius ir šalyje gali sukelti recesiją.

Tačiau B. Johnsonas tvirtina, kad šie būgštavimai yra „gerokai perdėti“.

„Neturėtumėme bijoti „Brexit“ be sutarties“, – sako jis.

B. Johnsonas ir J. Huntas varžosi dėl 160 tūkst. britų Konservatorių partijos narių balsų visoje šalyje. Rinkimų nugalėtojas paaiškės liepos 23 dieną; jis pakeis Th. May partijos lyderės poste ir prie vyriausybės vairo.

Naujasis lyderis perims dėl „Brexit“ susiskaldžiusią šalį ir parlamentą.

Visuomenės apklausos rodo, kad dauguma Konservatorių partijos narių pasisako už „Brexit“ be sutarties ir nekreipia dėmesio į perspėjimus dėl galimų padarinių ekonomikai. Tačiau dauguma britų ir daugelis verslo įmonių šiai idėjai nepritaria.

Britų iždo kancleris Philipas Hammondas, vis dažniau perspėjantis kolegas konservatorius apie pasitraukimo be sutarties pavojus, antradienį pareiškė, jog išstojimas iš ES be sutarties būtų 90 mlrd. svarų (100 mlrd. eurų) smūgis valstybės iždui.

„Būtų neteisinga laikytis išstojimo be sutarties politikos, ir tikiu, kad (Bendruomenių) Rūmai, kurių nariu toliau turiu garbės būti, užtikrins, kad taip pat neatsitiktų“, – įstatymų leidėjams sakė Ph. Hammondas.