„Frontas pasislinko nuo formalių struktūrų, kaip NATO, Rusija, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos vidinių problemų šalyse link, kur Rusijos ranka yra labai svarbi. Čia mes esame vėl toje situacijoje, kurią patyrėme vėlyvaisiais 1940-aisiais, kai Šaltasis karas buvo pakeliui. Kai esminės Vakarų spaudimo priemonės buvo intervencijos, kuriant aljansus palaikytojų Vakarų šalių viduje. Tas vyksta dabar, ir labai nedaug žmonių tai supranta bei neturi nuoseklios strategijos atremti tai“, – Eltai sakė J. Sherras.
Britų mokslininkas pastebėjo, kad Vakaruose nebėra to stipraus sutarimo dėl užsienio, gynybos ir saugumo politikų, kuris buvo per Šaltąjį karą. „Rusija labai stipriai investavo į šitą susiskaldymą“, – atkreipė dėmesį J. Sherras, kartu pabrėždamas, kad Varšuvoje, kur lyderiai patvirtino sprendimus dėl Rusijos atgrasymo priemonių, tarp kurių – ir daugianacionalinių batalionų Baltijos šalyse ir Lenkijoje įkūrimas, parodė, kad „Vakarų gebėjimas susitarti nėra palaužtas“.
Vis dėlto britų mokslininkas pabrėžė, kad jis yra labai trapus. „Brexit'as atskleidė, kas gali atsitikti dėl grynai vidaus priežasčių“, – sakė J. Sherras.
Kartu su sprendimais dėl atgrasymo tiek NATO, kaip organizacijos, tiek atskirų šalių lyderiai nuolat demonstravo, kad tomis priemonėmis Aljansas nesirengia kalbėtis su Rusija iš jėgos pozicijų. „Mes nenorime naujų ginklavimosi varžybų, naujo Šaltojo karo“, – per spaudos konferenciją sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Netgi galutiniame viršūnių susitikimo dokumente, komunikate, buvo nuoroda į tai, kad priimti sprendimai yra teisėti ir nepažeidžia 1997 metų Rusijos ir NATO susitarimo nedislokuoti Aljanso bazių arti Rusijos sienų.
„Aš, taip pat ir Lietuva bei nemažai kitų valdžių būtume pasirengę pasakyti, kad Rusija pažeidžia nemažai susitarimų. Mes turime tęsti izoliacijos politiką. Likusios tikintų apie dialogo svarbą, vadintų Rusiją centriniu saugumo partneriu Europoje ir taip pat toliau“, – realybę, kai už stalo susėda 28 šalys narės, atskleidė J. Sherras.
Labiausiai iš šių 28-ių šalių per viršūnių susitikimą išsiskyrė Prancūzijos, kuri, beje, sutiko siųsti karių iš bendros Vokietijos ir Prancūzijos brigados į tarptautinį batalioną Lietuvoje, prezidento Francois Hollande'o pareiškimas spaudai, kad Rusija – nei priešininkas, nei grėsmė. Kas patempė jį už liežuvio ištarti būtent tokią frazę, iki galo buvo sunku suprasti net ekspertams.
„F. Hollande'as sako viena, o daro kita. Tai yra viena mūsų silpnybių – ne tik Prancūzijoje. Yra mažai aiškumo Vakaruose. Ir tai, ką Rusija mato, tai yra dvilypumas ir dvejojimas. Aš nežinau, kodėl F. Hollande'as tai pasakė. Gali būti, kad pagrindinė priežastis yra vidinė, kadangi beveik visas prancūzų Senatas praėjusį mėnesį priėmė rezoliuciją, kurioje išsakė, kad pasitikėjimu grįsti ir solidūs santykiai su Rusija yra nepakeičiami“, – sakė J. Sherras.
Taip pat mokslininkas pastebi, kad dalyje Europos elitas psichologiškai nenori aiškiai pasakyti, kad „Rusija nėra partneris, ir ji negali būti joks partneris, kol tęs savo revizionistinę politiką“.
Tačiau, kaip po NATO viršūnių susitikimo lyderių vakarienės leido suprasti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, supratimo apie Rusiją stipriai padaugėjo.
„Jeigu prieš 3-4 metus, kai mes kalbėdavome apie potencialias grėsmes, į mus daug kas žiūrėdavo nustebęs, iš dalies netikėjo, manė, kad mes per daug jautrūs arba tiesiog liguistai reaguojame į kaimyną, tai dabar Putinas pasistengė įtikinti visus. Todėl labai džiaugiausi, kad taip vieningai ir taip aiškiai visos šalys supranta, kaip dabar elgiasi Rusija, ką daro Ukrainoje, pasaulyje, ką daro prie mūsų sienų“,– žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Su tuo sutiko ir britų ekspertas. „Manau, kad sutarimas dabar, lyginant su 2014-aisiais, yra įspūdingai geresnis“, – sakė J. Sherras.
Britų ekspertas nesitiki, kad po Varšuvos viršūnių susitikimo Rusija imsis kokių nors dramatiškų grasinančių žingsnių prieš kitas šalis.
„Rusai, manau, tikėtina, kad nuspręs, jog laikas yra jų pusėje, (...) ir tęs toliau, ką jau daro“, – sakė J. Sherras, minėdamas vadinamąją asimetrinę kovą, kuri apima tokius dalykus, kaip hibridinis karas, neramumai, terorizmas.
„Ir šiuo atžvilgiu, aš manau, daug daugiau dėmesio turi būti skirta itin kompleksiniams santykiams, kurie buvo išplėtoti per daugelį metų tarp Rusijos, FSB, džihadistų Šiaurės Kaukaze, kurie dabar yra Vidurio Rytuose“, – sakė J. Sherras.