B. Johnsonas yra pirmas oficialaus vizito į Maskvą atvykęs britų diplomatijos vadovas per pastaruosius penkerius metus. Susitikimo pradžioje jis bandė atverti dvišalius komunikacijų kanalus su Rusija, pašnekovams siekiant parodyti, kad jų šalys yra linkusios užmiršti praeities nesutarimus.

Tačiau nuomonės išsiskyrė prakalbus apie įtarimus, kad Rusija bandė kištis į referendumą dėl Britanijos atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos. S. Lavrovas paragino B. Johnsoną pirmiausia pateikti tvirtų Rusijos kišimąsi liudijančių įrodymų.

S. Lavrovas pagyrė B. Johnsono lapkričio mėnesio pareiškimą, kuriame šis nurodė neturįs jokių įrodymų, „visiškai nieko“, kas rodytų Rusijos kišimąsi į balsavimą Britanijoje.

„Nepavyko“, – pertraukė jį B. Johnsonas.

Tada S. Lavrovas apkaltino savo britų kolegą jam prieštaraujant tam, kad išvengtų „kritikos sugrįžęs namo“ ir apgintų „savo reputaciją“.

„Aš nerimauju dėl jūsų reputacijos, Sergejau“, – juokaudamas atsikirto B. Johnsonas, kuris su S. Lavrovu kalbėjo per vertėjus.

S. Lavrovas pareiškė, kad kaltinimus dėl Maskvos įtariamo kišimosi į Vakarų politines sistemas prasimanė patys Vakarai, o Maskva kol kas nėra mačiusi jokių tai patvirtinančių „konkrečių įrodymų“.

„Manau, kad jūs su savo Vakarų kompanija visa tai išsigalvojote ir, deja, jūs esate šio dalyko įkaitai, – pareiškė rusų ministras. – Labai sunku nulipti žemyn nuo tvoros“.

Po 2016 metų „Brexit“ referendumo, kuriame B. Johsonas agitavo už pasitraukimą iš ES, Britanija prisijungė prie augančio būrio kitų Vakarų šalių, kaltinančių Kremlių kišimusi į jų vidaus politiką.

Šie kaltinimai kelia nerimą dėl didžiulės Rusijos programišių, vadinamų trolių ir valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos įtakos.

Pirmieji kaltinimai dėl tokio Maskvos kišimosi pasigirdo 2016 metais, programišiams įsilaužus į JAV Demokratų partijos serverius. Tačiau po D. Trumpo pergalės rinkimuose tokių kaltinimų greitai ėmė daugėti.

Praėjusį mėnesį Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May išvardijo įvairius Rusijos veiksmus, „keliančius grėsmę tarptautinei tvarkai“, pradedant Krymo aneksija ir baigiant „siekiu informaciją paversti ginklu“.

Šį mėnesį Oksfordo universiteto ekspertų paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad Rusijos „trolių ir robotų“ aktyvumas prieš „Brexit“ balsavimą „palyginti nedaug prisidėjo prie bendro „Brexit“ diskurso“.