„Kalbama apie investavimą į Jungtinės Karalystės sieną ir jos saugumo didinimą“, – sakė vyriausybės atstovė.
Pinigai skiriami tvoroms, saugumo kameroms ir susekimo technologijoms Prancūzijos šiaurėje esančiame Kalė ir kitose vietose palei Lamanšo sąsiaurį, iš kurių migrantai nuolat bando keltais ar traukiniais pasiekti Britanijos krantus.
Britanija pagal abiejų šalių susitarimą dėl sienos, kuris dabar svarstomas iš naujo ir turi būti pasirašytas ketvirtadienį, jau sumokėjo daugiau kaip 100 mln. svarų (113 mln. eurų).
Britanijos ir Prancūzijos lyderiai susitikime taip pat sieks plėsti bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje, Londonui bandant stiprinti ryšius prieš kitų metų kovą numatomą išstojimą iš Europos Sąjungos.
E. Macronas, kuris nuvyko savo pirmo oficialaus vizito kitoje Lamanšo pusėje, su ministre pirmininke Theresa May susitiks Britanijos karo akademijoje Sandherste netoli Londono.
E. Macronas taip pat turėtų patvirtinti, kad Prancūzija iš principo sutiks paskolinti Londonui garsųjį 941 metų senumo Bajė gobeleną, kuriame vaizduojamas normanų Anglijos užkariavimas 1066 metais.
„Šiandienos viršūnių susitikimas akcentuos, kad kaip liberalios demokratijos liekame įsipareigoję ginti savo žmones ir palaikyti savo vertybes bet kokios grėsmės akivaizdoje, namuose ar užsienyje“, – sakoma prieš susitikimą paskelbtame Th. May pareiškime.
„Mūsų draugystė visuomet apimdavo daug daugiau nei gynyba ir saugumas, tad šiandienos diskusijų apimtis atspindi jos platų ir unikalų pobūdį“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Nauja sutartis
Daugiausiai dėmesio lyderiai turi skirti opiam imigracijos klausimui.
Kalė vis dar stovyklauja šimtai žmonių, puoselėjančių viltį pasislėpti į Britaniją važiuojančiuose sunkvežimiuose. Kai kurie migrantai iš Afganistano ir Afrikos laiko šią šalį Eldoradu.
Britanija ir Prancūzija šiuo metu vadovaujasi prieš 15 metų sudaryta Le Tukė sutartimi. Pagal ją numatyta bendra Prancūzijos ir Šengeno zonai nepriklausančios Britanijos uostų kontrolė, siekiant atgrasinti į šią šalį plūstančius nelegalius migrantus.
Kiek vėliau Britanija įsipareigojo finansuoti kai kurias kontrolės ir saugumo operacijas Prancūzijos šiaurėje esančiame Kalė uoste, iš kurio Lamanšo sąsiauriu nesunkiai pasiekiamas pietinis Anglijos uostas Doveris.
Per ketvirtadienio viršūnių susitikimą bus pasirašyta nauja sutartis – ji papildys 2003 metų susitarimą, sakė prancūzų pareigūnai.
Th. May taip pat turėtų sutikti priimti daugiau Kalė įstrigusių nepilnamečių pabėgėlių, sakė vyriausybės atstovas.
Th. May ir E. Macronas taip pat paskelbs apie didesnį policijos bendradarbiavimą kontroliuojant sieną.
Kova su džihadistais
Be to, britų ministrė pirmininkė turėtų įsipareigoti nusiųsti į Malį Karališkųjų oro pajėgų (RAF) sraigtasparnių, dalyvauti svarbioje Prancūzijos kovos su terorizmu operacijoje.
Trijų RAF sraigtasparnių „Chinook“ dislokavimas teikti logistinę paramą prancūzų kariams, bandantiems įveikti džihadistus Afrikos Sachelio regione, yra dalis karinių ir kovos su terorizmu pastangų, kurias šiame regione deda Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga.
„Pastarojo meto teroristinės atakos visoje Europoje akcentuoja tarptautinio iššūkio, su kuriuo susiduriame užtikrindami savo piliečių saugumą, mastą“, – sakė Britanijos vyriausybės atstovas.
Prancūzija mainais sutiko 2019 metais skirti karių britų vadovaujamai NATO kovos grupei Estijoje, kurioje pernai abu lyderiai drauge apsilankė.
Per viršūnių susitikimą E. Macronas ir Th. May aptars ir bendras pastangas kovoti su ekstremizmu internete, siekiant „užtikrinti, kad internetu nebūtų galima naudotis kaip saugia erdve teroristams ir nusikaltėliams“, nurodė atstovas.
Britanija taip pat turėtų skirti 50 mln. svarų (56,5 mln. eurų) papildomą pagalbą nuo epidemijų, gamtinių katastrofų ir konfliktų nukentėjusiems žmonėms Malyje, Nigeryje, Čade, Šiaurės Kamerūne, Burkina Fase ir Mauritanijoje.
Vyriausybė tikisi, kad šie pinigai padės aprūpinti 320 tūkst. žmonių maistu ir apsaugoti 255 tūkst. pabėgėlių.
Ketvirtadienio derybos Sandhersto karo akademijoje bus 35-asis JK ir Prancūzijos viršūnių susitikimas . Jis vyks Britanijai prieš išstojimą iš ES siekiant užsitikrinti, kad dvišaliai santykiai su partnerėmis žemyne išliktų glaudūs.
„Brexit“ klausimo oficialiojoje darbotvarkėje nėra, bet jis tikriausiai bus paminėtas per derybas kitomis temomis, sakė britų pareigūnas.
Per viršūnių susitikimus ankstesniais metais didžiausias dėmesys būdavo skiriamas gynybai ir saugumui, užsienio politikai ir atominei energetikai, bet 2018 metų darbotvarkė buvo išplėsta, kad apimtų „visą JK ir Prancūzijos dvišalių santykių spektrą, įskaitant gerovę, inovacijas, mokslą ir švietimą“, pridūrė pareigūnas.