Daugelis siūlo šį sprendimą, šalyje netylant kalboms apie šią savaitę princo Williamo sužadėtuves su ilgamete gyvenimo drauge Kate Middleton.
Argumentuojama, kad žmonių nuomonė apie Charlesą nepataisomai pašlijo, kai iširo jo santuoka su princese Diana ir kai pasklido pranešimai apie jo romaną su Camilla Parker Bowles.
Kiti sako, kad princas Charlesas bus tiesiog per senas, kad jam vertėtų žengti į sostą, kai mirs jo motina karalienė Elzbieta II. Šis klausimas ne vien retorinis: karalienei jau 84 metai, nors jos sveikata, regis, dar labai gera.
Beveik nekyla klausimų, kas laimėtų populiarumo konkursą: senstelėjęs sosto įpėdinis, užsitraukęs daugelio britų nemalonę, ar charizmatiškas jaunuolis, daugeliui keliantis prisiminimus apie nepaprastai populiarią jo velionę motiną - princesę Dianą. Camilla, su kuria Charlesas susituokė praėjus aštuoneriems metams po Dianos mirties, taip pat nėra mėgstama visuomenės, tuo tarpu Williamo sužadėtinė Kate Middleton maudosi šlovės spinduliuose.
Kad ir kaip būtų keista, apklausos rodo, jog britai pageidauja, kad paveldėjimo linija liktų, kokia yra.
Tačiau britė pripažino, kad princas Charlesas ir jo perspektyvos soste vertinamos gana prieštaringai: „Kalbant atvirai, jis yra koks yra, o mes turime su tuo susitaikyti“.
Spalį atlikta viešosios nuomonės tyrimų agentūros „ComRes“ atlikta 2012 suaugusių asmenų apklausa rodo, kad už sosto paveldėjimo pirmenybę princui Williamui pasisako apie 25 proc. britų, o beveik pusė respondentų norėjo, kad būtų laikomasi esamos tvarkos. Likusieji sakė neturintys nuomonės.
Pasak „ComRes“ vadovo Andrew Hawkinso, ši apklausa atskleidė, jog princas Charlesas palaikomas labiau, nei jis tikėjosi. Sosto įpėdinis tur daug balsingų kritikų, tačiau taip pat tvirtą savo šalininkų bazę, kurią sudaro visų amžiaus grupių ir visų šalies regionų žmonės.
„Princas Charlesas neturi daug balsingų šalininkų, tačiau visuomenei atrodo, kad jis turi teisę tapti karaliumi ir jos nusipelnė, - pabrėžė A.Hawkinsas. - Jis turi ir kritikų, tačiau jie nėra dauguma“.
Esamos tvarkos šalininkų gausa atspindi skeptišką britų požiūrį į pokyčius ir naujoves.
Šioje šalyje tradicinių institucijų, tokių kaip Lordų rūmai, reformos visada vyko lėtai. Pagal šimtmečius gyvuojančią tradiciją pirmuoju sosto įpėdiniu laikomas princas Charlesas, o jo tikėtini pavaldiniai neatrodo trokštantys užginčyti šią teisę, kad ir kokios būtų jo šeimyninio gyvenimo peripetijos.
Tačiau visuomenė mažiau atlaidi Camillai: daugelis ją tebelaiko „ta kita moterimi“ nesėkmingai pasibaigusioje pasakoje apie Charlesą ir Dianą. „ComRes“ apklausa rodo, kad K. Middleton britams mielesnė karalienė, nors ši pozicija prieštarauja jų nuomonei, kas turėtų tapti karaliumi.
„Šie požiūriai byloja, jog Dianos niekas negali pakeisti ir kad Camilla neatliko to paties vaidmens visuomenėje kaip princesė Diana - ji dažniausiai likdavo nuošalyje“, - sakė E. Hawkinsas. Tačiau jis pastebėjo, kad vyresni britai palankesni Camillai negu jaunimas.
„ComRes“ vadovo nuomone, K.Middleton būtų „nepaprastai populiari“ artimiausioje ateityje, tačiau jai nebūtų lengva pateisinti didelius lūkesčius.
Konstitucinės teisės ekspertai, tokie kaip profesorius ir rašytojas Vernonas Bogdanoris, pripažįsta: kad ir koks nepopuliarus būtų princas Charlesas, nėra paprasto kelio pakeisti paveldėjimo taisykles, kurios nepritaikytos mainytis pagal visuomenės nuomonę arba bulvarinės žiniasklaidos redaktorių kaprizus.
Šiuolaikinės Britanijos istorijoje nėra precedento, kad sosto įpėdinis atsisakytų savo teisės arba perduotų ją sūnui.
„Žmonės dažnai kalba apie šią galimybę, tačiau mes gyvename parlamentinėje monarchijoje, o bet kokį paveldėjimo tvarkos pakeitimą turėtų patvirtinti parlamentas - ir ne vien Britanijos, bet ir Australijos, Naujosios Zelandijos, Jamaikos ir kitų šalių, - sakė V. Bogdanoris. - Negalima tiesiog nuspręsti peršokti vieną kartą - taip nenutiks“.
Pasak eksperto, paveldėjimo tvarkos pakeitimas sukeltų pavojų konstitucinės monarchijos principui, jog sostas paveldimas nepriklausomai nuo asmeninės valios.
„Dėl to kiltų ginčų, kad labiausiai tinka būti valstybės valdovu, ko išvengiama konstitucinėje monarchijoje“, - aiškino V. Bogdanoris. Jis priminė, kad 1936 metai karaliui Edvardui VIII atsisakius sosto, kad jis galėtų susituokti su išsiskyrusia amerikiete Wallis Simpson, šį sprendimą turėjo patvirtinti parlamentas.
Dabartinės paveldėjimo taisyklės pagrįstos XVII ir XVIII amžiuje įvykdytais konstitucijos pakeitimais, tarp jų 1689 metų Teisių biliu (Bill of Rights) ir 1701 metais priimtu Sosto paveldėjimo įstatymu (Act of Settlement), kurie, be kita ko, įtvirtina parlamento vaidmenį nustatant paveldėjimo tvarką.
Jeigu karalienė panorėtų tiesiogiai perduoti sostą savo vaikaičiui, o ne sūnui, nors šiuo atveju jokių panašių ženklų nepastebima, jis negalėtų to padaryti vienašališkai.
Priimant šį sprendimą taip pat dalyvautų Britanijos „valdos“ - buvusios imperijos dalys, tokios kaip Kanada arba Tuvalu salos Ramiajame vandenyne, kuriose Anglijos karalienė formali valstybės vadovė. Bet koks paveldėjimo taisyklių pakeitimas tiesiogiai paveiktų šias šalis, nes tai reikštų, jog princas Williamas, o ne princas Charlesas turėtų perimti šį vaidmenį.
Tačiau kai kurie britai mano, kad monarchija atsinaujintų, jeigu dabartinę karalienę pakeistų jaunas karalius, nesusitepęs skandalais.
„Williamas būtų daug geresnis karalius, - sakė 29 metų socialinė darbuotoja Kayla Healey, gyvenanti pietiniame pajūrio mieste Braitone. - Suprantu, kad paveldėjimo taisyklė yra sena mūsų monarchijos tradicija, tačiau dabar nauji laikai, todėl būtų protinga laikytis modernios paveldėjimo tvarkos“.
Kaip ir daugeliui kitų, jai atrodo, jog princo Charleso asmeninis gyvenimas pakirto jo reputaciją ir sukėlė abejonių dėl tinkamumo būti karaliumi.
„Charlesas tiek daug kartų prisidirbo, - sakė K. Healey. - Prisiminkit vargšę Dianą. Nemanau, kad jo galva yra deramoje vietoje“.