Lietiniai jau tapo vienu pagrindinių prancūzų virtuvės patiekalų, tačiau kitas Bretanės kultūros aspektas – unikali regiono kalba – gali išnykti, nes ja kalba tik vyresnio amžiaus bretonai, skelbia CNN.
„Ofis ar Brezhoneg“ arba Bretonų kalbos agentūros duomenimis, XX a. pradžioje bretonų kalba kalbėjo beveik du milijonai žmonių.
Dabar ja kalba tik 250 tūkst. žmonių, praneša UNESCO organizacija, kuri įtraukė bretonų kalbą į nykstančių kalbų sąrašą.
Tačiau šie duomenys jau gali būti pasenę, nes daugumos bretonų kalba kalbančių žmonių amžius 60–70 metų. Manoma, kad kasmet šia kalba šneka 10 tūkst. žmonių mažiau.
„Bretonų kalba yra pagrindinis mūsų kultūros ir tapatybės aspektas, – CNN pasakė Bretonų kalbos agentūros vadovas Fulupas Jakezas. – Jei prarasime savo kalbą, prarasime viską.“
Bretanė – arba Breizh bretaniškai – visada pasižymėjo savitumu Prancūzijoje. Šalies šiaurės vakaruose esančiame pusiasalyje apsigyveno keltų migrantai, atvykę iš Didžiosios Britanijos penktame ir šeštame mūsų eros amžiuje.
Regionas didžiuojasi savo paveldu – išsaugota keltiška muzika ir kultūra, labiau panašia į Kornvalio, Velso ir Airijos, nei į Prancūzijos kultūrą.
Nors Bretanė tapo pavaldi Prancūzijai XVI amžiuje, šalies regionai į vieningą valstybę buvo integruoti tik po 1789 m. Prancūzų revoliucijos.
Pagrindinė integravimo proceso ašis buvo prancūzų kaip oficialios šalies kalbos įteisinimas, nes revoliucijos mąstytojai skelbė, kad regionų kalbos yra praeities atgyvena, todėl jas reikia eliminuoti.
Bretanė ir kiti regionai, tokie kaip Korsika, Elzasas ir Baskija pietvakariuose iki šiol junta šios nuostatos įgyvendinimo pasekmes.
„Prancūzijos konstitucijos antrame straipsnyje teigiama, kad respublikoje įteisinta tik viena oficiali kalba. Kolektyvinės teisės nepripažįstamos; baskų kalba kalbantys žmonės Prancūzijoje yra nematomi“, – CNN pasakė Paulas Bilbao, baskų kalbos išsaugojimo kampanijos dalyvis.
P. Bilbao pasakė, kad lingvistinių mažumų padėtis Prancūzijoje daug blogesnė nei daugumoje kitų Europos šalių, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Prancūzija yra viena iš kelių valstybių, neratifikavusių „Europos regioninių ir mažumų kalbų chartijos“. Ši sutartis yra vienas svarbiausių dokumentų, ginančių ir palaikančių žemyno lingvistinę įvairovę.