Apie tai informuoja „Reuters“.
Vis dėlto, pasirengimą temdė įtampa tarp anksčiau tarpusavyje kovojusių serbų, kroatų ir bosnių musulmonų lyderių. Pasiruošimas labiau priminė rinkimų kampaniją nei surašymą. Politiniai ir religiniai lyderiai ragino savo rinkėjus ir kongregacijas deklaruoti savo etninę priklausomybę ir religiją. Visos trys etninės grupės bijo netekti pozicijos 1995 metų taikos susitarimu sudarytoje šalies valdymo sistemoje. Ši sistema padėjo nutraukti karą, bet yra labai gremėzdiška ir stabdo šalies vystymąsi.
Paskutinis surašymas buvo atliekamas 1991 metais prieš pat žlungant Jugoslavijai. Tuomet iš 4,4 mln. Bosnijos gyventojų, 43,5 proc. sakė esą musulmonai, 31,2 proc. - serbai ir 17,4 proc. - kroatai. Daugiau nei 5 proc. sakė, kad yra "jugoslavai" susitapatindami su socialistine šešių respublikų federacija.
1995 metais šalies teritorija ir valdžia buvo padalinta į tris dalis neatsižvelgiant į kitas etnines grupes - žydus, romus ir mišrių santuokų vaikus, kurie atsisakė pasirinkti kurią nors pusę ir todėl negali dirbti viešajame sektoriuje. Po surašymo šie žmonės gali pakeisti jėgos balansą Bosnijoje, jei pakankamai didelis jų skaičius atsisakys susitapatinti su dominuojančiomis etninėmis ir religinėmis grupėmis. Tuomet jie galėtų daryti spaudimą valdantiesiems, kad šie pakeistų Konstituciją pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriame teigiama, kad dabartinė Konstitucija diskriminuoja mažumas. Bosnija iki šiol atsisakė imtis kokių nors veiksmų dėl EŽTT sprendimo, todėl neteko galimybės stoti į ES.
