Pirmasis buvusio komiko kadencijos šimtadienis praėjo be žymesnių įvykių, nes jo rankos buvo surištos priešiškai nusiteikusio parlamento ir vyriausybės. Praėjusį mėnesį V. Zelenskio partija „Tautos tarnas“ laimėjo parlamento daugumą; ketvirtadienį pirmą kartą susirinko naujoji įstatymų leidžiamoji valdžia. Prezidentas tučtuojau ją užbombardavo dešimtimis naujų įstatymų ir personalo pasiūlymų: kai kurie iš jų racionalūs ir seniai prašosi įgyvendinami, tačiau kiti kelia šiokį tokį susirūpinimą.
Pavyzdžiui, V. Zelenskio pasirinktas ministras pirmininkas sykiu ir džiugina, ir neramina. 35-erių metų Oleksijus Hončarukas yra jauniausias asmuo, kada nors užėmęs antrą pagal galią Ukrainos politinę poziciją. Kaip teisininkas, jis specializuojasi investuotojų teisėje – naudinga kvalifikacija ministrui pirmininkui šalyje, kuri stengiasi pritraukti užsienio investicijas.
Beveik visus pastaruosius ketverius metus O. Hončarukas vadovavo Geresnio reguliavimo priežiūros komisijai – Europos Sąjungos finansuojamai organizacijai, kuri turėtų paskatinti Ukrainos vyriausybę kurti veiksmingesnį ir investuotojams palankesnį reguliavimą.
O. Hončarukas ragina leisti Ukrainoje pardavinėti žemės ūkio paskirties žemę – tai žingsnis, kuris greičiausiai paskatintų šalies ekonomikos augimą. O dar balandžio mėnesį jis buvo atviras buvusio prezidento Petro Porošenkos rėmėjas. Galima svarstyti, kad jo paskyrimas liudija, jog V. Zelenskis visoms svarbiausioms pozicijoms nesirenka senų, ištikimų bičiulių, kaip tai darė naujokas prezidentas, kurį jis vaidino populiariame TV seriale.
Ketvirtadienį kalbėdamas parlamente O. Hončarukas pažadėjo sparčiai žengti į priekį, padidinant ekonomikos augimą nuo 5 iki 7 proc., ir pranešė, kad jau parengti pirmieji 37 įstatymų projektai, kurių prireiks ekonomikos liberalizavimui. Jis taip pat pabrėžė, kad jo prioritetai – išnaikinti korupciją mokesčių tarnyboje ir kovoti su kontrabanda. Nuo to pradėtų praktiškai bet kuris protingas vadovas.
Kol kas viskas lyg ir gerai. Tik tiek, kad O. Hončaruką, turintį mažai valdymo patirties, pasiūlė prieštaringai vertinamas V. Zelenskio štabo viršininkas Andrijus Bohdanas, kuris, kaip manoma, atstovauja milijardieriaus Igorio Kolomoiskio, ankstyvojo prezidento rėmėjo ir į Mefistofelį panašios figūros, interesams Ukrainos politikoje ir versle.
Atsidūręs tokioje pozicijoje, O. Hončarukas galėtų būti patogus potencialiems rėmėjams, kreditoriams ir investuotojams, o jo vyriausybė tyliai remtų I. Kolomoiskio verslo interesus. Įtarimai, kilę kartu su A. Bohdano rekomendacija, išliks tol, kol O. Hončarukas neįrodys, kad jo užsidegimas imtis reformų yra realus.
Tai, kad I. Kolomoiskis turės įtakos kabinetui, patvirtina galimas vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo paskyrimas. Ketvirtadienį vieną iš naujų, nepatyrusių įstatymų leidėjų Lizą Bogutskają fotografas pagavo rašant tekstinį pranešimą, esą A. Avakovas pasiliks, nes „Porošenka rengiasi perversmui“ gruodį – juoką keliantis teiginys, nes buvęs prezidentas taikiai perleido valdžią ir buvo išrinktas į naująjį parlamentą.
Tačiau A. Avakovas, atsakingas už pastarųjų penkerių metų Ukrainos policijos reformos nesėkmę, yra įtakinga figūra dėl savo vaidmens kuriant galingą Ukrainos nacionalinę gvardiją. Jis taip pat, kaip žinoma, palaiko gerus santykius su I. Kolomoiskiu – vienu pirmųjų savanorių batalionų, kovojusių su prorusiškais separatistais karo pradžioje rytų Ukrainoje, finansuotoju.
V. Zelenskiui greičiausiai nesinorės kištis į A. Avakovo valdomas ginkluotąsias pajėgas, tačiau tai daro jį pažeidžiamesnį spaudimui.
Kitus paskirtuosius ministrus galima vertinti įvairiai. Naujasis užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaiko, žaibiškai padaręs karjerą diplomatinėje tarnyboje ir kadaise dirbęs Ukrainos ambasadoriumi Kanadoje bei jos atstovu Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, žinomas ne tiek už įspūdingus diplomatinius perversmus, kiek už tai, kad yra buvusio KGB generolo sūnus.
O štai naujasis gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas – buvęs verslininkas ir ministerijos patarėjas, padėjęs pradėti Ukrainos kariuomenės apgyvendinimo, aprūpinimo ir medicininės priežiūros reformą. Tai yra sveikintinas dėmesys kariuomenei, kuri nepasiruošusi išėjo į karą prieš Rusijos remiamas pajėgas ir vis dar kenčia nuo prastos logistikos.
Po savo pirmojo šimtadienio, kurį V. Zelenskis ketvirtadienį pavadino „važiavimą pirmąja pavara su išjungtomis šviesomis“, prezidentas visą dėmesį skiria greičiui.
Kai jis baigė savo trumpą kreipimąsi į naujuosius įstatymų leidėjus, naujai išrinktasis pirmininkas bandė paskelbti penkių minučių pertrauką, tačiau prezidentas atsisakė išeiti ir pareikalavo, kad sesija būtų tęsiama nedelsiant.
Jo pateiktuose įstatymų projektuose įstatymų leidėjai netenka teisinio imuniteto, siūloma santykinai lengva apkaltos procedūra pačiam prezidentui, pertvarkoma prokuratūra, numatomi teismų sistemos pakeitimai ir siūloma (kai kurių susirūpinimui) sumažinti numatytą įstatymų leidėjų daugumą, kurios reikia, norint pakeisti konstituciją.
Silpna Ukrainos opozicija mato tai kaip žingsnį, kuriuo siekiama uzurpuoti diktatoriškas galias. Gal ir neprotinga V. Zelenskiui demonstruoti tokį akivaizdų galios paveržimą, kol jis dar neįrodė savo ketinimų tyrumo, tačiau jis akivaizdžiai skuba įgyvendinti tai, ką yra užmanęs, kol jo palaikymo reitingai vis dar remia dangų.
Tačiau norint ir toliau darbuotis dabartiniu tempu, V. Zelenskiui prireiks pagrindinių užsienio kreditorių palaikymo (Tarptautinis valiutos fondas siunčia komandą į Kijevą derėtis dėl naujos paskolų programos) ir pažangos sprendžiant konfliktą rytuose. Esama požymių, kad artimiausiomis dienomis įvyks svarbūs belaisvių mainai su Rusija.
Rusija iš atokios darbo stovyklos į Maskvos kalėjimą perkėlė garsiausią Ukrainos belaisvį – Krymo kino režisierių Olegą Sencovą, o Ukraina paleido svarbiausią Rusijos kalinį, propagandos agentūros „RIA Novosti“ žurnalistą.
Jei apsikeitimas, dėl kurio buvo deramasi keletą mėnesių, pagaliau įvyks, tai suteiks pagrindą per kitą mėnesį vyksiantį Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimą aptarti karo veiksmų nutraukimą ir kitus separatistų užgrobtų teritorijų grąžinimo Ukrainai žingsnius.
V. Zelenskio vis dar tyko daugybė spąstų – ir kai kuriuos iš jų prezidentas paspendė pats. Tačiau kol kas jis gali pasigirti netikėtai gražiais ekonomikos rezultatais, be to, jį palaiko jaunos, ambicingos komandos entuziazmas – kuri, regis, buvo ištraukta iš niekur, siekiant bet kokia kaina drenuoti Kijevo pelkę.
Kaip prezidentas sakė įstatymų leidėjams, tai – kartą per gyvenimą pasitaikanti galimybė, kurią švaistyti būtų nusikaltimas.
