Po šešių dienų panašią rezoliuciją pristatė Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas. „Jei pasitraukimas iš Sirijos nebus sustabdytas, jis išprovokuos dar daugiau chaoso, kuris gimdo terorizmą, ir sukurs vakuumą, kurį mūsų priešai netruks užpildyti“, – pabrėžė jis.
Šiais laikais Vašingtone toks abipusis sutarimas – retenybė. Tačiau oponentai nepakankamai įvertina D. Trumpo sprendimo išmintį, naudą JAV interesams Artimuosiuose Rytuose ir bjaurų pokštą, kurį jis iškrėtė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
D. Trumpas Siriją vadina „kruvina smėlio dėže“. Ir jis teisus. Taip pat tai yra brūzgynas, kuriame draskosi gentys ir sektos, o nepaaiškinami senoviniai nesutarimai susiduria su nesutaikomais skirtumais.
JAV prezidentas nėra pasirengęs prisiimti atsakomybės už šią sudėtingą vietą – nei joje įsipainioti. Jei pasitraukimas sukuria galimybę Rusijai užpildyti vakuumą, kaip tiki Amerikos įstatymų leidėjai, tai D. Trumpas mielai perleis estafetę. Rusijos lyderis žengia į pasaulinę sceną, tačiau jam dar nepavyko iškovoti pergalės.
Anksčiau ar vėliau Sirijoje ims siautėti „al-Qaeda“, „Islamo valstybė“ ar kuri kita džihado iteracija. Kai tai nutiks, rusai taps naujuoju šėtonu. Jų diplomatai Damaske bus puolami – kaip ir rusų kariai. Jų ginti bus pasiųsta dar daugiau karių. Teks sustiprinti V. Putino taip giriamą Viduržemio jūros karinį laivyną. Ir taip toliau. Netrukus džihadas užkrės gausią Rusijos musulmonų populiaciją. Pati Maskva taps teroristų taikiniu.
„Saugi zona“, kurią V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas neseniai atsitvėrė šiaurinėje Sirijoje, žlugs. Sirijos lyderis Basharas al-Assadas yra teisus, laikydamas jų veiksmus savo šalies suvereniteto pažeidimu; jei jam pavyks įkalbėti Rusiją šią zoną uždaryti, R. T. Erdoganas pagrasins dar viena invazija. Jei V. Putinas stos į Turkijos pusę, B. al-Assadas perims reikalus į savo rankas. Jo paties kariuomenė gal ir nepajėgi kovoti su ginkluotais priešininkais – užtat pajėgūs kurdai, veikiantys kaip B. al-Assado įgaliotiniai.
Jei tokios pasienio kovos iš tiesų prasidėtų, V. Putinas stotų skersai kelio B. al-Assadui ir R. T. Erdoganui. Kad ir ką bedarytų, Rusijos prezidentas atsidurs labiausiai pažeidžiamoje pozicijoje Artimuosiuose Rytuose – taps priešo draugu.
Iš Rusijos, turinčios didelę galią, bus tikimasi, kad ji padės Sirijai atstatyti pilietinio karo padarytą žalą. Vien fizinė rekonstrukcija kainuos 400-500 milijardų dolerių. Šios sąskaitos D. Trumpas nė nesiruošia apmokėti – ir tai dar viena priežastis, kodėl jis džiaugiasi galėdamas perleisti šiaurės Siriją V. Putinui.
Rusija negali sau leisti tokio masto projekto. Gali būti, kad V. Putinas tikisi, jog sąskaitą apmokės Europos Sąjungos šalys – skatinamos humanitarinių impulsų arba troškimo užkirsti kelią dar vienai imigrantų bangai.
Tačiau tai tik spėjimas. Susidūrusi su galimu Sirijos pabėgėlių antplūdžiu, Europa greičiau pastatytų barjerus ties savo pietinėmis ir rytinėmis sienomis, nei investuotų į gyvenamus būstus Alepo ir Homso griuvėsiuose.
Be to, Sirijai reikia daugiau nei naujų būstų. Jai reikia visos ekonomikos. Turizmas, kadaise buvęs svarbia pramonės šaka, sunyko. Šalies santykinai nereikšmingi naftos telkiniai nebefunkcionuoja arba atsidūrė nedidelio JAV kariuomenės kontingento, kuris liko jų saugoti, rankose. Didžiausias šalies eksporto produktas – prieskoninės sėklos.
Dar vienas V. Putino galvos skausmas – tebesitęsiantis Izraelio ir Irano karas, daugiausia vykstantis Sirijos teritorijoje. Iki šiol Rusija buvo nuosekliai neutrali. Galingos Izraelio gynybos pajėgos kovoja su tuo, ką jų vadovai laiko strategine grėsme. Ir, priešingai nei kurdai, Izraelis nėra Amerikos sąjungininkas, kurio galima lengva ranka atsikratyti.
V. Putinas tai žino ir nerizikuos karine konfrontacija, nesvarbu, kiek Sirijoje įsikūrusių Irano amunicijos sandėlių Izraelis sunaikintų ar kaip stipriai B. al-Assadas ragintų jį atsiteisti.
Kritikai, kurie JAV pasitraukimą laiko silpnumo aktu, pakenksiančiu Amerikos prestižui ir įtakai Artimuosiuose Rytuose, klysta. Arabų pasaulis išmano realpolitiką ir D. Trumpo abejingumą Sirijos likimui laikys stipraus žirgo savanaudišku ėjimu.
Nes JAV tokia ir yra. Ji turi didesnes karines jūrų pajėgas, oro laivyną, strateginę ginkluotę ir žvalgybos išteklius nei bet kuri kita regiono šalis, įskaitant Rusiją.
O jos sąjungininkės – turtingiausios, geriausiai įsikūrusios ir karybos prasme stipriausios Artimųjų Rytų šalys. Nė viena iš jų neišmainys savo santykių su Vašingtonu į aljansą su Maskva, ir D. Trumpas tai puikiai žino. Todėl jis ir nestabdys V. Putino puolimo prie smėlio dėžės ir vėlimosi į brūzgynus.
