Dokumente, kurį matė „Bloomberg“, ES teigia, kad tokie Kremliaus žingsniai, kaip neteisėtų rinkimų organizavimas ir pasų išdavimas vietos gyventojams, „yra skirti de facto integruoti Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamas teritorijas į Rusijos sudėtį“.
Remiantis dokumentu, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) parengs ataskaitą šiuo klausimu.
Rusija ne kartą neigė planus užimti minėtas teritorijas, sakydama, kad yra įsipareigojusi pagal šiuo metu negaliojantį 2015 m. Taikos susitarimą, kuriuo remiantis šios teritorijos Ukrainoje išsaugotų didelę autonomiją.
Karas atsiskyrusiuose regionuose kilo po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2014 m. aneksavo Krymą. Nors pagrindinės Ukrainos armijos ir Kremliaus remiamų separatistų kovos baigėsi jau po metų, mirtini susirėmimai tęsiasi ir šiandien, didindami iki šiol užregistruotų daugiau nei 13 000 mirčių skaičių.
Didesnė autonomija regionui, žinomam kaip Donbasas, potencialiai suteiktų veto teisę dėl nacionalinių tikslų, tokių kaip narystė NATO ir ES.
Šiems Ukrainos tikslams priešinasi V. Putinas, tačiau juos palaiko didžioji 42 milijonų gyventojų dalis.
Įtampa tarp buvusių sovietmečio sąjungininkių vėl išaugo praėjusį mėnesį, kai Rusija pasienio zonoje dislokavo karinę techniką ir daugiau nei 100 000 karių. Po Vakarų lyderių raginimų mažinti eskalaciją dalis karių buvo atitraukti. Demonstruodamas palaikymą, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas praėjusią savaitę lankėsi Kijeve.
ES dokumente išvardijamos galimybės, kaip blokas galėtų padėti sustiprinti Ukrainos atsparumą prieš Rusijos agresiją, įskaitant:
– aktyvesnę paramą kovojant su „hibridinėmis grėsmėmis, tarp jų – kibernetinėmis grėsmėmis ir dezinformacija“;
– pagalbą Ukrainos vakcinacijos nuo koronaviruso programai, „ypač pažeidžiamų grupių, siekiant išvengti tolesnio šalies silpnėjimo dėl užsitęsusios sveikatos ir socioekonominės krizės“;
– energetinio saugumo stiprinimą siekiant sumažinti priklausomybę nuo Rusijos;
– aktyvesnes pastangas paneigti Rusijos pasų, išduodamų Krymo ir Donbaso gyventojams, pripažinimą;
– galimybę leisti Ukrainai dalyvauti kai kuriuose ES saugumo projektuose.
ES sulaukė kritikos dėl to, kad netaikė Rusijai sankcijų, kaip darė JAV. Tolesnės bausmės priklausytų nuo „tolesnio padėties blogėjimo Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo atžvilgiu“, teigiama dokumente.
Ukraina taip pat siekė Briuselio paramos dėl stojimo į NATO.
Remiantis „Bloomberg“ matytu atskiru dokumentu, bloko politinio ir saugumo komiteto ambasadoriai antradienį aptardami šį dokumentą laikėsi skirtingų nuomonių.
Viena grupė plačiai palaikė galimybių laiką ir turinį. Kita teigė, kad pasiūlymuose nepakankamai pabrėžiamos reformos, kurias Ukraina privalo įgyvendinti pati – pavyzdžiui, kovos su korupcija priemonės, – ir kad valstybės narės turėtų daugiau kalbėtis prieš svarstydamos bendradarbiavimą, susijusį su bloko saugumo programomis.
