Likus mėnesiui iki savo sausio 15 dienos pareiškimo, V. Putinas kaip įmanydamas stengėsi įtikinti savo ilgametį kolegą Baltarusijoje, Aleksandrą Lukašenką, atgaivinti merdinčią sutartį siekiant sukurti supervalstybę tarp kaimyninių buvusių sovietinių respublikų, sakė du Kremliaus pareigūnai.

Kol kas V. Putino planas A žlugęs, jo neišgelbėjo ir dar vienas lyderių susidūrimas akis į akį Sočyje vasario 7 d. Ir A. Lukašenka, buvęs kolektyvinio ūkio vadovas, ketvirtį amžiaus valdantis šalį su 10 mln. žmonių kaip asmeninį lauką, moka atitinkamą kainą už nepaklusimą V. Putinui.

Sausio 1 dieną V. Putinas nusitaikė į gyvybinius syvus iš Baltarusijos ekonomikos – pigią naftą, kurią Baltarusija perdirba ir eksportuoja už labai reikalingą tvirtą valiutą. Į Baltarusiją tiekiamos Rusijos naftos apimtys sausį smuko trimis ketvirtadaliais. Maskvos pareigūnai teigia, kad srautas gali apskritai būti sustabdytas, jeigu A. Lukašenka nesutars su jos gamintojais dėl rinkos kainų.

Toks Baltarusijos suėmimas į savo kumštį leistų V. Putinui apeiti įgaliojimų terminą, tampant naujosios „sąjunginės valstybės“ lyderiu. A. Lukašenka, nors anksčiau ir rėmė tokio susijungimo idėją, dabar tam griežtai priešinasi, sakė šaltiniai iš Kremliaus aplinkos.

Ši idėja pirmą kartą iš esmės buvo aptarta 1999 metais tarp A. Lukašenkos ir tuometinio jau sergančio prezidento Boriso Jelcino.

„V. Putinas save mato kaip vieną iš pasaulio lyderių, ir jam labai sunku atsiriboti nuo prezidento vaidmens“, – sakė Glebas Pavlovskis, 2000–2011 metais ėjęs Kremliaus patarėjo pareigas.

Nors konstituciniai pakeitimai, už kuriuos pasisako V. Putinas, suteiktų jam, kaip galimam sustiprintos Valstybės tarybos vadovui, tam tikrą kontrolę savo įpėdiniui, „idealus pasirinkimas yra Baltarusija“, sakė buvęs Kremliaus patarėjas.

Aleksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas

M. Pompeo vizitas

Susidariusi aklavietė tampa klausimu, keliančiu tarptautinį susirūpinimą, ypač atsižvelgus į Krymo atplėšimą nuo Ukrainos 2014 metais, kai buvo nuverstas V. Putino sąjungininkas Kijeve. Lietuvos, turinčios sienas tiek su Rusija, tiek su Baltarusija, gynybos ministerija perspėjo savo 2020 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, jog A. Lukašenkai liko nedaug kozirių pasipriešinti V. Putino „gilesnės politinės integracijos“ siekiui.

Lietuvos ataskaita paskelbta po JAV valstybės sekretoriaus Mike‘o Pompeo pirmojo vizito į Minską nuo 1994 metų.

M. Pompeo vasario 1 dieną pareiškė A. Lukašenkai, kad amerikiečių bendrovės yra pasirengusios patenkinti Baltarusijos naftos poreikius konkurencingomis kainomis.

Tai rodo kardinalų posūkį, lyginant su ankstesnėmis JAV
administracijomis. 2005 metais Condoleeza Rice, tuometinio prezidento George‘o Busho valstybės sekretorė, apibūdino A. Lukašenkos vadovaujamą Baltarusiją kaip „paskutinę Europos diktatūrą“.

Kitais metais G. W. Bushas įvedė sankcijas A. Lukašenkos „režimui“ dėl demokratinio proceso žlugdymo, – sankcijas. kurios, vadovaujant Baracko Obamos administracijai, buvo pratęstos ir išplėstos.

65-erių metų A. Lukašenka mikliai laviruoja tarp Rytų ir Vakarų, siekdamas išlaikyti savo šalies nepriklausomumą.
Kreipdamasis į rinkėjus prieš rugpjūtį vyksiančius rinkimus, jis pareiškė, kad M. Pompeo vizitas sukėlė „skandalą“ Rusijoje ir kad galima tik įsivaizduoti reakciją, jei jis nuspręstų susibičiuliauti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

„Jeigu D. Trumpas atvyktų čia rytoj, kaip tada jie sureaguotų? – komentavo savo tinklalapyje A. Lukašenka. – Mes kuriame santykius su didžiausia imperija, pirmaujančia visame pasaulyje šalimi.“

„Niekada!”

Per interviu vienai iš pagrindinių Rusijos radijo stočių gruodžio 24 dieną A. Lukašenka pareiškė, kad V. Putinas yra kartą siūlęs jam parlamentaro vietą Maskvoje, jeigu jis leistų jų šalims susivienyti.

Kai „Echo Moskvy“ paklausė A. Lukašenkos, ar jis nesijaučia įtraukiamas į V. Putino planus išlikti valdžioje ir po 2024 metų, Baltarusijos lyderis atsakė: „Aš tame nedalyvauju ir niekada nedalyvausiu. Ir tą jau esu sakęs jūsų prezidentui. Man visiškai nereikia, kad kažkas man skirtų vietą Rusijos parlamente – net jeigu jie mane nuteistų ir nuvežtų ten surakintą antrankiais! Niekada!“

Kol kas A. Lukašenka tvirtai laiko valdžios vairą savo gimtojoje šalyje, kur valstybė kontroliuoja daugumą žiniasklaidos priemonių. Baltarusijos visuomenėje „sąjunginės valstybės“ idėjos šalininkų nuo praėjusių metų sumažėjo nuo 60 iki maždaug 40 proc., o įtampa dėl energijos išteklių tiekimo smarkiai išaugo, teigia Andrejus Vardomackis, nepriklausomas analitikas, atliekantis viešosios nuomonės apklausą Minske.

V. Putino pasirinktas laikas spaudimo atnaujinimui daug ką pasako, atsižvelgiant į A. Lukašenkos siekį būti perrinktam ir pigesnės naftos svarbą vidaus ekonomikai, sakė Dzmitrijus Krukas, vyresnysis mokslinis bendradarbis iš BEROC tyrimų grupės, veikiančios Baltarusijos sostinėje.

„Mokėti už naftą pasaulinėmis kainomis – maždaug 20 proc. didesnėmis, nei pernai buvo užsiprašiusi Rusija, – būtų didelis šokas, – sakė D. Krukas. – Ekonomika pajaustų rimtą tokio žingsnio poveikį jau per kelis mėnesius, o tai, politinės perspektyvos požiūriu, sunkiai priimtina.“

Didelis spaudimas

Viena iš priežasčių, kodėl praeityje Baltarusija sulaukdavo tokių bičiuliškų sandorių iš Rusijos, yra jos, kaip didžiausio naftos bei dujų srautų kanalo į Europą, vaidmuo.

Rusijos vamzdynui „Družba“, arba „Draugystė“, nutiestam Vakarų Europos vartotojams, tenka apie 20 proc. viso žaliavinės naftos eksporto už buvusios Sovietų Sąjungos ribų.

O valstybinė dujų bendrovė „Gazprom“ teikia 20 proc. viso dujų kiekio, tiekiamo į Europą per Baltarusijos vamzdžius.

A. Lukašenka į savo šalies priklausomumą nuo naftos, tiekiamos sumažintomis kainomis iš savo buvusios komunistinės šeimininkės, reaguoja nurodydamas vyriausybei atrasti pakankamą grupę naujų tiekėjų Artimuosiuose Rytuose ir kitur, siekiant sumažinti Rusijos rinkos dalį bent jau iki 40 procentų.

Šių metų sausį Baltarusija užsakė pirmąją žaliavinės naftos partiją iš Norvegijos, pristatomą per Lietuvą.

V. Putinui Baltarusija yra svarbi jungtis besiformuojančioje Muitų Sąjungoje, kurią Rusijos lyderis tikisi vieną dieną pamatyti daug didesnę – nuo Azijos–Ramiojo vandenyno regiono iki Europinės Atlanto pakrantės.

Baltarusija taip pat vis aktyviau bendradarbiauja, kiek tai susiję su Rusijos kariniais veiksmais ir abipusiu žvalgybinės informacijos keitimusi, teigiama Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui.

Pastaraisiais mėnesiais A. Lukašenka, komentuodamas įvairioms žiniasklaidos priemonėms, užsiminė turįs tris pagrindinius būdus, kaip pasipriešinti Rusijos politinei bei ekonominei agresijai, jeigu prireiktų – lėtinti energijos srautus į Vakarus, kliudyti posovietinės integracijos pastangoms bei apsunkinti nuomos sutarčių, susijusių su Rusijos karine įranga, pratęsimą, – kai kurios sutartys baigia galioti šiais metais.

„Bet kyla rimtas klausimas: kiek nuosekliai A. Lukašenka sugebės laikytis šių pozicijų, tuo atveju, jeigu Rusija panaudotų ilgalaikį politinį ir ekonominį spaudimą, – kalbėjo Andrejus Yeliseyeu, Varšuvoje veikiančio EAST centro tyrimų direktorius.