Praėjus trims dienoms po invazijos 2022 metų vasarį, per neeilinį parlamento posėdį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė apie „Zeitenwende“, t. y. lūžio momentą.
Tuomet šalis atsisakė ilgalaikio draudimo siųsti ginklus į konfliktų zonas, kad padėtų Kyjivui, taip pat buvo įsteigtas specialus 100 mlrd. eurų vertės fondas Bundesvero karinei įrangai modernizuoti.
Vokietija pagaliau įsiklausė į tarptautinius raginimus įvykdyti NATO nustatytą 2 proc. BVP išlaidų gynybai tikslą.
Nuo to laiko gamyba padidėjo, o Vokietijos gynybos bendrovių akcijos pabrango.
Pavyzdžiui, bendrovės „Rheinmetall“ akcijos pabrango beveik tris kartus, o jų rinkos vertė viršijo 10 mlrd. eurų. Kovo 16 dieną bendrovė pranešė apie rekordinį pelną ir didžiulį 26,6 mlrd. eurų vertės užsakymų paketą.
Vasario mėnesį bendrovė „Hensoldt“ pranešė apie rekordinį 5,4 mlrd. eurų užsakymų kiekį, teigdama, kad Rusijos agresija atkūrė efektyvios gynybos pramonės paklausą.
Paradoksas, bet dėmesys tam, kas iš pradžių buvo suvokiama kaip Berlyno nenoras tiekti sunkiąją karinę įrangą Ukrainai, išryškino šios technikos kokybę ir veiksmingumą mūšio lauke.
Taigi, priešlėktuvinė sistema IRIS-T sulaukė pagyrų iš Ukrainos karinių oro pajėgų už 100 proc. sėkmingą pataikymą į taikinius. Priešlėktuvinė sistema „Gepard“ taip pat sulaukė teigiamų atsiliepimų dėl gebėjimo numušti Irano gamybos dronus kamikadzes „Shahed“. Savaeigė haubica „Panzerhaubitze 2000“ užsitarnavo vieno galingiausių ir greičiausių įrenginių savo klasėje reputaciją.
Kaip pranešama su nuoroda į Stokholmo tarptautinį taikos tyrimų institutą, 2022 metais Vokietija buvo šešta pagal dydį ginklų eksportuotoja pasaulyje po JAV, Prancūzijos, Rusijos, Kinijos ir Italijos.
