Likus vos kelioms dienoms iki naujųjų metų pradžios, susitaršę pasiuntiniai iš keletos valstybių vargais negalais stengėsi sudaryti susitarimą, kuris apimtų viską – nuo vertėjų, išsiųstų dirbti į Ženevą, skaičiaus iki nurodymų, kam bus leidžiama skristi pirmąja klase.
Pokalbiai buvo paralyžiuoti ties punktu, kuriam skiriama visai nedidelė biudžeto dalis, bet kuris turi svarbių geopolitinių pasekmių – 17 milijonų dolerių žmogaus teisių pažeidimams tirti devynerius metus besitęsiančiame Sirijos konflikte.
Pasak trijų žmonių, dalyvavusių derybose, kaip tik tuo metu į konferencijų salę įžengė Rusijos pareigūnas ir daugiau nei dvidešimčiai diplomatų pareiškė, kad jų susitarimas dar nėra pakankamai geras. Derybas teko užvilkinti toliau po Kalėdų.
Nors paskutinės minutės biudžeto derybos Jungtinėms Tautoms nėra naujiena, neperkalbama Maskvos diplomatija Sirijos klausimu – dalis vis atkaklesnės kampanijos, kurią ši nuolatinė Saugumo tarybos narė vykdo visame pasaulyje, plėsdama savo įtaką Artimuosiuose Rytuose.
Maskva stengiasi atremti bet kokias galimas grėsmes jos įtakai Sirijoje, kur Rusijos oro pajėgos leido prezidentui Basharui al-Assadui konsoliduoti beveik visos Sirijos (išskyrus naftingą šiaurės rytų dalį) kontrolę.
„Rusija daro viską, kas įmanoma, kad pakenktų JT darbui Sirijoje, ir puikiai žino, kad vienas geriausių būdų tai padaryti – kirsti per biudžetą, – interviu teigė „Human Rights Watch“ direktorius Louisas Charbonneau. – Rusija žino, kaip pasinaudoti JT sistema siekiant savo tikslų. Tik nėra aišku, ar JT turi strategiją, kaip atsilaikyti prieš Rusiją.“
Rusijos misijos JT atstovas į prašymus pakomentuoti neatsakė.
Sirijos punktas po įtempto gruodžio 27 d. balsavimo išgyveno – nors diplomatai perspėjo, kad Rusija ir toliau prie jo kabinėsis būsimose derybose. Rusija, kaip veto teisę turinti Saugumo tarybos narė, vis dažniau naudojasi savo įtaka siekdama atremti bet kokias pastangas sutrukdyti jos kampanijai Sirijoje. Nuo pat konflikto pradžios ji 14 kartų pasinaudojo savo veto galia su Sirija susijusiais klausimais – daugiau nei bet kuri kita šalis per šį laikotarpį.
Tokie Rusijos veiksmai atspindi prezidento Vladimiro Putino plataus masto užmojį formuoti įvykius Artimuosiuose Rytuose tuo metu, kai JAV stengiasi savo įtaką sumažinti. V. Putino sprendimas įsitraukti į Sirijos karą 2015 m. išgelbėjo B. Assado režimą ir privertė kitas regiono valstybes tartis su Maskva dėl Sirijos ateities.
Visa tai sumenkino JT tarpininkaujamas taikos derybas, kuriose taip ir nepavyko pasiekti susitarimo.
Rusija taip pat įpylė žibalo į JAV ir Turkijos nesutarimus, įtikindama prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą įsigyti Rusijos priešraketinės gynybos sistemą ir šitokiu būdu paskatindama Pentagoną išspirti Ankarą iš F-35 programos.
Be to, Maskva nusiuntė į Libiją savo samdinius, kad šie palaikytų generolą Khalifą Haftarą, kovojantį prieš JT remiamą šalies vyriausybę.
Nors prezidentas Donaldas Trumpas į Artimuosius Rytus išsiuntė papildomas pajėgas konfrontuoti su Iranu, jis taip pat eskalavo reikalavimus kitoms valstybėms ir NATO aljansui dėti daugiau pastangų siekiant saugumo regione. Tikslas – sumažinti amerikiečių karių dalyvavimą „nesibaigiančiuose karuose“ nuo Sirijos iki Afganistano.
JT diplomatai teigia, kad Rusija vis labiau pasitiki savo galybe ir griežtai priešinasi generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso praėjusių metų sprendimui pradėti atskirą tyrimą dėl išpuolių prieš Sirijos civilinius objektus – įskaitant ligonines ir mokyklas. Išpuoliai įvyko nepaisant to, kad šios įstaigos pasidalino su Rusijos ir Sirijos kariškiais savo GPS koordinatėmis, kad būtų išvengta netyčinių bombardavimų.
Praėjus vos kelioms dienoms po biudžeto mūšio dėl lėšų skyrimo žmogaus teisių tyrimui, kuriame būtų renkami įrodymai galimiems karo nusikaltimų tribunolams, Rusija pašiaušė šerius ilgose derybose dėl humanitarinės pagalbos koridorių į Siriją. JAV ir jos sąjungininkai siekė, kad JT būtų skirti mažiausiai trys prieigos taškai, kuriuose Sirijos gyventojams per artimiausius 12 mėnesių būtų teikiama pagalba. Rusai nustatė dviejų koridorių ir šešių mėnesių ribą.
„Lošti kauliukais“
Nepavykus pasiekti susitarimo, bet kokia humanitarinė prieiga būtų apskritai atkirsta – tą suprasdami Saugumo tarybos nariai sausio mėnesį galiausiai rusams nusileido. Vis dėlto galutinis rezultatas paliko civilius ir toliau vargti vienoje baisiausių humanitarinių katastrofų zonų, dabar dar labiau atskirtoje nuo išorinio pasaulio.
Sprendimas dėl humanitarinės pagalbos koridorių paskatino Vakarų sąjungininkus, kurie taip ir nepajėgė susitarti dėl strategijos ir pasipriešinti rusams, ieškoti kaltų. Jungtinės Karalystės ambasadorė Karen Pierce tai pavadino „viena liūdniausių“ dienų Sirijai, apkaltindama Rusiją „lošiant kauliukais iš šiaurės rytų Sirijos žmonių gyvenimų“.
JAV ambasadorė Kelly Craft pareiškė, kad „Rusija nenuilstamai stengiasi palaikyti Assado režimą ir numarinti badu režimo oponentus“.
Rusijos JT ambasadorius Vasilijus Nebenzia tvirtina, kad sąlygos Sirijoje pasikeitė ir kad humanitarinė pagalba dabar gaunama iš pačios Sirijos. Sausio pabaigoje vykusiame susitikime su JT pasiuntiniu Sirijoje Geiru Pedersenu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Vakarų šalis „dvigubų standartų“ taikymu, bandant išsisukti nuo „pagalbos į vyriausybės kontroliuojamas teritorijas“ siuntimo.
„Surežisuotos“ atakos
Iš pradžių Rusija spaudė A. Guterresą susiaurinti civilinių objektų tyrimo apimtį, kad būtų įtraukta mažiau lokacijų, ir, pasak diplomatų, taip pat bandė neleisti jam paviešinti išvadų. Atsakydama Jungtinės Karalystės JT misija gruodį sąjungininkams išplatino laišką, kuriame generalinis sekretorius bus raginamas paskelbti išvadas viešai.
Savo naujausiose pastabose A. Guterreso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas nurodė, kad ataskaitos pateikimas buvo atidėtas iki kovo 13 d. ir kad generalinis sekretorius nuspręs, ką su ja daryti, tik tada, kai peržiūrės išvadas.
Rusija taip pat surėmė ragus su Vakarų valstybėmis JT Cheminio ginklo draudimo organizacijoje (OPCW). Sausio mėnesį Rusijos pareigūnai paskelbė pranešimą, kuriame teigė, kad 2018 m. cheminio ginklo išpuolis Sirijoje buvo „surežisuotas“. JAV ambasadorė Cherith Norman Chalet rusų pastangas pavadino „begėdiška dezinformacijos kampanija, surengta prieš numatomą [OPCW ataskaitos] paskelbimą“.
Rusiškas pavyzdys
„Kai Rusijai ir Sirijai nepatinka JT ar OPCW išvados, jos pasinaudoja tokiais susitikimais kaip šis, kad sumenkintų tas organizacijas ir jų skelbiamus faktus“, – pažymėjo ji.
JAV, JK ir Nyderlandai tvirtina, kad Rusija vykdė kibernetinius išpuolius prieš Hagoje įsikūrusią OPCW, kuri taip pat tiria nervus paralyžiuojančių dujų atakų 2018 m. Jungtinėje Karalystėje, dėl kurių britų pareigūnai apkaltino Kremlių, įkalčius.
Atsakydami į savo taktikos kritiką, Rusijos diplomatai sausio mėnesį Niujorke sukvietė JT agentūrų vadovus į renginį, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas teigiamam Rusijos indėliui į plėtros projektus.
Ambasadorius V. Nebenzia pasinaudojo šiuo renginiu norėdamas pabrėžti Rusijos įsipareigojimą atstatyti pokonfliktinę Siriją ir kritikavo šalis, kurios plėtros lėšas sieja su politinėmis aplinkybėmis.
Kitapus stalo sėdėjęs Sirijos ambasadorius Basharas Ja’afaris pritariamai linktelėjo. „Rusija, – pridūrė B. Ja’afaris, – visada buvo mums pavyzdžiu.“
