Policija užtvėrė populiarųjį Jekaterinburgo centrinį skverą, mėgindama nuslopinti protestus, kuriuos pastarosiomis dienomis rengia tūkstančiai žmonių, protestuodami prieš planus statyti ten ortodoksų katedrą.

Antradienį per susidūrimus su riaušių policija buvo sulaikyti mažiausiai 28 žmonės, aktyvistams nuvertus laikinąją tvorą, kurią saugojo vietinio kovos menų klubo nariai, pasamdyti vieno iš projekto rėmėjų.

„Gyventojai yra tiesiog įsiutę dėl to, kaip su jais elgiamasi“, – kalbėjo Ana Baltina, vietinio vaikų choro vadovė, padėjusi koordinuoti pasipriešinimą planui. „Bažnyčiai ir valdžiai griebiantis jėgos“, protestai tik stiprės, sakė ji.

Konfliktas šiame Rusijos Uralo mieste, kuriame gyvena 1,5 mln. gyventojų, yra tik vienas iš pastaruoju metu vis dažnesnių protestų Rusijoje. Rusai lieja savo nusivylimą pareigūnais, nes eilinių žmonių problemos nesprendžiamos, gyvenimo lygis nekyla ir ateityje nenusimato jokio pagerėjimo.

Aktyvistai iš 26 regionų surengė protestus prieš planus perkelti atliekų perteklių iš Maskvos į regionų teritoriją, šiauriniame Archangelsko mieste balandį protestavo mažiausiai 3 000 žmonių.

Daugiau nei šimtas protestuotojų sulaikyta per Gegužės 1-osios protesto demonstracijas Sankt Peterburge ir kituose miestuose. Tūkstančiai žmonių išėjo į gatve pietinėje Ingušijoje, protestuodami prieš vyriausybės planus dalį Ingušijos teritorijos atiduoti kaimyninei Čečėnijai.

Aktyvistų protestai vyksta tuo metu, kai visos šalies mastu auga pasipiktinimas V. Putino sprendimu ilginti pensinį amžių, pakursčiusiu protestų bangą 40-yje miestų. Įtampą sustiprino ir pernai rugsėjį vykę regioniniai rinkimai, net keliose šalies srityse baigęsi kitaip, nei tikėjosi Kremlius.

Aklavietė

Šalies valdžia į augantį nepasitenkinimą sureagavo griežtindama kontrolę internetui, taikydama baudžiamąsias nuobaudas už vyriausybės kritiką bei griežtindama taisykles dėl rengiamų protestų.
„Pirmą kartą per daugelį metų stiprėja pesimizmas, – sakė Denis Volkovas, sociologas iš nepriklausomos nuomonių tyrimų agentūros „Levada-Center“. – Žmonės jaučiasi atsidūrę aklavietėje, ir tada trūkus kantrybei, jie ima plūsti į gatves“.

„Levada“ vasarį atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. rusų labiausiai nerimauja dėl kylančių kainų, 44 proc. – dėl didėjančio skrudo, tuo metu 41 proc. respondentų pareiškė, kad didžiausią susirūpinimą jiems kelia korupcija. Nors V. Putino palaikymo reitingas pagal vakarietiškus standartus išlieka aukštas – apie 65 proc., jis yra sumažėjęs daugiau nei nuo 80 proc., kai 2014 metais inicijuota Krymo aneksija, paskatinusi tarptautines sankcijas.

Tokios baudžiamosios priemonės prisidėjo prie beveik dvejus metus trukusios šalies recesijos, iš kurios Rusija pasitraukė pademonstravusi viso labo vangų augimą, nes vartotojus slegia išaugusi infliacija ir realių darbo užmokesčių mažėjimas.

Tokie rusų protestai – ne tiek prieš politinius demonstracijų reikalavimus Maskvoje, kiek „prieš valdžios veiksmus, turinčius konkrečios įtakos jų gyvenimui“ – yra naujo pobūdžio protesto akcijos, sakė Glebas Pavlovskis, buvęs Kremliaus konsultantas politikos klausimais. „Aš manau, kad tokie protestai vyks ir toliau“, nors, jeigu jie plis, valdžia greitu metu gali imtis griežtų atsakomųjų priemonių, sakė jis.

Gyventojų nepasitenkinimas

Jekaterinburge, gimtajame Rusijos pirmojo prezidento Boriso Jelcino mieste, protestai, regis, iliustruoja „tikrą gyventojų nepasitenkinimo atvejį“, ir toks nepasitenkinimas gali paskatinti demonstracijas ir kituose regionuose, sakė Jevgenijus Gontmacheris, buvęs vyriausybės pareigūnas, socialinės politikos specialistas. „Represiniai metodai neišspręs šios problemos. Valdžia turi išmokti kalbėtis su tauta“, – sakė jis.

V. Putinas pasirinko taikų toną, paklaustas apie situaciją Jekaterinburge per ketvirtadienį vykusį susitikimą su žiniasklaida: pasak jo, „soboras turi žmones vienyti, ne skaldyti“. Jis paragino pareigūnus atlikti vietos gyventojų apklausą ir įvertinti, kokiu mastu palaikomas šis projektas. Ne vėliau kaip po valandos miesto meras Aleksandras Viskonskis pranešė sutinkąs surengti apklausą, tačiau pridūrė, kad pasiruošimas statyboms bus tęsiamas.

Apklausa telefonu, kurią gegužės 14-16 d. atliko „Socium Foundation“ ir kurioje dalyvavo 300 gyventojų, parodė, kad 55 proc. apklaustųjų pasisakė prieš soboro statybas parke, tuo tarpu du trečdaliai palaikė referendumo dėl projekto idėją. Apklausa, atlikta pernai rugpjūtį, parodė, kad iš 400 joje dalyvavusių respondentų 41 proc. palaikė projektą, o 24 proc. pasisakė prieš.

Srities gubernatorius Jevgenijus Kuivaševas antradienį, mėgindamas sušvelninti tvyrančią įtampą, sušaukė abiejų pusių atstovų pasitarimą savo rezidencijoje. Susiklostė „sunki situacija“, nors gatvės konfliktai nėra būdas problemoms spręsti, rašė jis „Instagram“ socialiniame tinkle.

Šis susitikimas, kuriame dalyvavo Bažnyčios ir aktyvistų atstovai, priminė „cirką“, pareigūnai neišreiškė jokio noro derėtis, sakė A. Baltina, dalyvavusi derybose. „Konfliktas, deja, sparčiai gilėja“, – sakė ji.

„Rusija yra šalis, kurioje galimi staigūs sprogimai, – sakė Aleksejus Makarkinas, Maskvoje įsikūrusio Politinių technologijų centro vadovo pavaduotojas. – Žmonės yra be galo kantrūs, o tada vieną dieną jų kantrybė sprogsta“.